Nuo spalio keičiasi pieno pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas

Lietuvoje nuo spalio 3 dienos įsigalios naujos pieno pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo taisyklės: nebus būtina sutartyse numatyti sutarties galiojimo trukmės, nutraukimo sąlygų ir baudų už nenupirktą ar neparduotą pieną.

Taisyklės keičiamos vadovaujantis Europos Sąjungos reglamentu, pagal kurį pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos yra pieno gamintojų ir supirkėjų derybų objektas.
Tačiau Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad kaip ir buvo iki šiol, pienas galės būti perkamas (parduodamas) tik pasirašius sutartį.

Europos Sąjungos šalyse rašytinės pieno pirkimo-pardavimo sutartys nėra plačiai paplitusios. Pavasarį pakeistame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 261/2012 numatyta, kad pieno pirkimo-pardavimo sutartys turi būti pasirašytos iš anksto ir jose privalo būti tam tikri elementai: konkreti pieno kaina arba jos nustatymo formulė, pieno kiekis, sutarties trukmė (gali būti ir neribota su nutraukimo sąlygomis), apmokėjimo už pieną tvarka, pieno pristatymo ar surinkimo aplinkybės. Dėl visų šių ir kitų sutarties sąlygų supirkėjas ir pieno gamintojas gali derėtis.

Lietuvoje situacija šiuo metu skiriasi nuo kitų ES šalių: jau nuo 2003 m. pieno pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos vadovaujantis Vyriausybės nutarimu „Dėl tipinių pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų patvirtinimo“, kuriame apibrėžti privalomieji sutarčių elementai ir nuostatos. Šiuo metu Lietuvoje sudaromose pieno pirkimo-pardavimo sutartyse yra visi reglamente numatyti elementai. Tačiau yra ir kitų specifinių aspektų, kylančių iš nacionalinio pieno sektoriaus situacijos: sutarties galiojimo trukmė, nutraukimo sąlygos, baudos už nenupirktą ar neparduotą pieno kiekį.

Darbas, 2012 m. rugpjūčio 25 d., p. 2