Pelningos tik didelės bandos

Pastaraisiais metais krentant pieno supirkimo kainoms, daug smulkių ūkininkų atsisakė pienininkystės. Pasiliko po vieną kitą karvę savo reikmėms ir dėl to nesielvartauja. Pasvalio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, rugpjūčio mėnesį mūsų rajone iš viso buvo registruotų 1712 galvijų bandų, kuriose laikoma 18708 gyvuliai. Lygiai prieš metus rajone galvijų bandų buvo beveik du tūkstančiai. Tačiau gyvulių jose buvo beveik tiek pat – 18747. Taigi bandos tik sustambėjo. Tą patį teigia ir Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos Pasvalio rajono inspektorė Ina Šarkanienė. „Visos kontroliuojamos galvijų bandos liko pienininkyste užsiimančiose žemės ūkio bendrovėse ir žemės ūkio kooperatyve „Baltas lašas“. Daugumoje iš jų savo bandas šiek tiek padidino. Tačiau galima sakyti, jog situacija nesikeičia jau kelis metus“, – kalbėjo inspektorė.

Pasak I. Šarkanienės, po keliolika ar 20–30 karvių turėję ūkininkai atsisakė pienininkystės dėl nuostolingumo. Be to, laikyti gyvulius, iš kurių negalima gauti jokios naudos, neverta ir dėl daugybės rūpesčių. „Turėdamas keliolika karvių, ūkininkas niekur negali išvykti net vienai dienai. Juk jas reikia pamelžti, pašerti ir 1.1. Samdytis tam darbui žmogų būtų per brangu. Laikinai patikėti gyvulius kokiam nors bedarbiui – pernelyg pavojinga. Sužinojęs, kad gaspadorius vienai kitai dienai išvykęs, jis irgi gali pasidaryti sau išeiginę. Juk kaime rasti nedirbantį ir negeriantį darbingo amžiaus žmogų šiandien nėra lengva. Tad kam tie rūpesčiai? Šiemet visi žemdirbiai įsitikino, kad daug paprasčiau užsiimti augalininkyste nei jau kuris laikas nuostolinga gyvulininkyste“, – svarstė I. Šarkanienė.

Kad smulkus galvijų ūkis neatneša jokio pelno, šiemet įsitikino Šileikonių kaimo ūkininkas Dainius Tuominis, išpardavęs visas 10 turėtas mėsinių šarolė veislės karves žindenes ir tos pačios veislės prieauglį. „Mėsinių auginimas buvo tik brangi pramoga. Už parduotą, per metus užaugintą bulių pinigus gauni tik vieną kartą. Neskaičiuodamas savo darbo sąnaudų, net nežinai ar pavyko nors kiek gauti pelno. Taip pat niekas negali garantuoti ar atvestas veršelis išgyvens. O jei jis po vienos kitos paros kris? Tada jau tikrai lieka tik nuostolius skaičiuoti. Karvė juk ne kiaulė, kuri atsiveda virš dešimties paršelių, užaugančių tris kartus greičiau nei mėsinis bulius. Laikyti melžiamas karves šiek tiek saugiau. Be to, melždamas už parduotą pieną iš supirkėjo gauni pinigus du kartus per mėnesį. Tiesa, uždirbti ir iš pieno nepavyksta. Bet nors turiu pastovias pajamas pragyvenimui. Nors, kas žino – jei pieno kainos nesikeis, teks ir pieno ūkio atsisakyti. Valdžia pieno gamintojo nuo supirkėjo neapgina, todėl ką nors planuoti ateičiai žmogus nebegali. Jei visi pieno gamintojai bandas likviduos, neaišku iš kur žaliavos gaus ir perdirbėjas. Juk karvės per metus užauginti neįmanoma“, – kalbėjo ūkininkas, šiuo metu pasilikęs tik 50 melžiamų karvių.

Kaip informavo I. Šarkanienė, didžiausias kontroliuojamas galvijų bandas šiuo metu turi Vaškų (apie 1700 galvų), Kiemelių (1300), Tetirvinų (beveik 1100), „Draugystės“ (apie 910), Girsūdų (apie 380) žemės ūkio bendrovės bei žemės ūkio kooperatyvas „Baltas lašas“ (apie 1320).

Didžiąją dalį galvijų šiose kontroliuojamose bandose sudaro melžiamos karvės. Daugiausia – vietinių veislių. Tarkim, Kiemelių žemės ūkio bendrovės tvartuose laikoma apie 700 Lietuvos žalųjų ir beveik 70 Lietuvos juodmargių, Tetirvinu žemės ūkio bendrovėje šių veislių karvių – atitinkamai 720 ir 50, Vaškuose – 960 ir 470, „Baltame laše“ – 132 ir 45, o „Draugystė“ Lietuvos žalųjų – laiko apie 730.

Tačiau bandų gerinimui žemės ūkio bendrovės laiko ir įvežtinių veislių galvijus: vokiečių aišyrus (Kiemeliai – 360, Girsūdai – 40, Vaškai – apie 180) ir anglėms („Draugystė“ – 60, Girsūdai –20, „Baltas lašas“ – 10), švedų žalmargius („Draugystė“ – 115, Tetirvinai –100, Kiemeliai – 80), olandų holšteinus ir žalmargius holšteinus (Tetirvinai – atitinkamai 210 ir 320).
Pas dar bandų neatsisakiusius smulkiuosius ūkininkus daugiausia Lietuvos žalųjų ir juodmargių karvių.

Jei pieninių galvijų banda beveik nesikeičia, tai mėsinių veislių galvijų rajone – gan nedaug. Kontroliuojamose bandose jų nėra nė 650. Po 210 – karvių ir bulių bei maždaug 230 – telyčių. Daugiausia (460) mėsinių galvijų laiko Žadeikonių ir „Draugystės“ žemės ūkio bendrovės (164). Žadekoniuose – 222 herefordai, 46 – šarolė bei 190 žalųjų mišrūnų, „Draugystėje – visi šarolė.
Pasak I. Šarkanienės, norint gauti pelno iš mėsinių galvijų, reikia, kad banda būtų bent 200 galvų. „Mėsinių veislės bulius auga maždaug pusantrų metų. Jų paros priesvoris – nuo vieno iki pusantro kilogramo. Telyčios kergiamos tik nuo 14 mėnesių. Tiesa, mėsinių veislių karvės žindenės per savo gyvenimą gali atsivesti nuo 10 iki 15 veršių. Šarolė buliai užauga net iki vienos tonos. Herefordai po pusantrų metų sveria apie 600 kg. Parduodant mėsinį galviją į skerdyklą, už kilogramą gyvo svorio temokama apie penkis litus. Taigi tikėtis didelio uždarbio augintojas negali“, – svarstė I. Šarkanienė.

Inspektorės nuomone, daugiau uždirbti galima nebent parduodant veislines telyčias ar bulius kitiems laikytojams bandų gerinimui. Tarkim, mūsų rajone išauginti veisliniai mėsiniai galvijai didelę paklausą turi tarp Latvijos ūkininkų.

Lietuviškų veislių galvijų niekas nebeaugina, nes dabar labiau apsimoka parduoti veršelius. Už savaitės sulaukusį veršelį supirkėjai moka kelis šimtus litų. Po mėnesio gyvuliukas kraunamas į lėktuvą ir leidžias savo paskutinėn kelionėn. Dažniausiai – į Izraelį.

Mūsų rajone mažai kas belaiko ir avių. Jų šiuo metu yra apie 430. Pelno iš šių gyvulių laikytojas tikrai negaus, nes avienos ar ėrienos, kurios kilogramas parduotuvėje kainuoja apie 40 litų, lietuvis neįperka, o vilnos ar avikailių niekam dabar nereikia. Avių skaičius per metus šiek tiek padidėjo tik dėl priemokų, duotų už nykstančių lietuviškų veislių gyvulių išsaugojimą.Dėl tos pačios priežasties tikriausiai per metus truputį padaugėjo ir arklių. Priemokos buvo mokamos už laikomus žemaitukus ir stambiuosius žemaitukus. Tačiau, inspektorių nuomone, dingus išmokoms, niekas nebelaikys ir šių gyvulių.

Darbas, 2012 m. spalio 6 d., p. 2

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...