Pensininkai gryno oro norėtų nors žiemą

Gyvulininkyste vis dažniau nusiviliantys, tačiau jos neatsisakantys ūkininkai tikriausiai niekada nebus tarp žmonių, kuriais žavisi šalia ūkio gyvenantys kaimynai. Ir kuo didesnė banda – tuo daugiau konfliktų. Nes ūkininkų kaimynai turbūt geriausiai informuoti apie privalomus gyvulininkystės ūkiams aplinkosaugos reikalavimus. Aišku, išmano juos ir ūkininkai. Skirtumas tas, kad šiems ne visada norisi tų reikalavimų laikytis. Bet elgtis savo nuožiūra, tikintis, jog niekas į tai nekreips dėmesio, pavojinga net ir nuošaliame kaime.

Praėjusią savaitę į „Darbo“ laikraščio redakciją pagalbos kreipėsi Iciūnų kaimo gyventojai. Nepanorę skelbti savo pavardžių, žmonės prašė apsaugoti kaimiečius nuo ūkininko Jono Aperavičiaus, vežančio ir laistančio srutas lauke, esančiame už poros šimtų metrų nuo kaimo. Pasak iciūniečių, ūkininkas tai daro naktimis, sningant ar pustant. Bet dėl tokios „konspiracijos“ srutų smarvė kaime nebūna mažiau juntama. Taip pat neaišku, kiek išlaistomų srutų patenka į melioracijos griovį, praeinantį šalia to paties lauko.

Kaimo gyventojai nerimaudami laukia pavasario ir vasaros. Tada dar bjauresnė smarvė pasklis nuo fermų teritorijos. Pasak iciūniečių, ūkininkas mėšlo niekur neveža jau dešimt metų, galbūt naudojasi šalia dvi fermas turinčių ūkininkų įsirengta tiršto mėšlo kaupykla. Į laukus jis negabena ir siloso atliekų, nes jas patogiau sustumdyti žole apžėlusioje teritorijoje prie tvartų. Anot kaimiečių, ten patogiausia mesti ir „nusprogusių veršių“ maitas.

Pensinio amžiaus Iciūnų gyventojai tikina kenčiantys dėl ūkininkų apsileidimo nebe pirmus metus. Ir, kas keisčiausia, situacija tik blogėja.

Šiame skunde išvardintus pažeidimus operatyviai patikrino Pasvalio aplinkosaugos agentūros specialistai. Kaip teigė šios įstaigos vedėja Apolonija Lindienė, iciūniečiai ne be reikalo skundėsi dėl ūkininkų savivaliavimo. „Kadangi sniegas dar neištirpęs, nustatėme, kad laukuose netoli fermų ir kaimo srutos tikrai buvo laistomos laikotarpiu, kai tai daryti draudžiama. Keisčiausia, jog tuo įtariami Felė ir Jonas Aperavičiai yra pasistatę šiuolaikinį rezervuarą srutoms. Kai tuo tarpu kitų dviejų fermų šeimininkai savo galvijų mėšlą kaupia tiršto mėšlo saugykloje, įrengtoje prie tvartų. Manau, kad priežastį, dėl kurios srutos buvo laistomos, kai tai daryti draudžiama, sužinosime po pirmosios pažeidimu įtariamų ūkininkų apklausos. Įrodinėjimai, kad taip elgtis teko dėl kilusios rezervuaro perpildymo grėsmės, nuo atsakomybės neišgelbės“, – aiškino A. Lindienė.

Aplinkosaugos agentūros vedėjos turimais duomenimis, ūkio, priklausančio Felei Aperavičienei banda – apie pusantro šimto galvijų. Iš jų daugiau nei pusė (apie 80) – melžiamos karvės. Pasistatyto rezervuaro talpos tokios bandos poreikiams tenkinti tikrai turėtų užtekti. Labiau tikėtina, kad problemos kyla ne dėl talpos stokos, o dėl ūkininkų aplaidumo. Tiesa, „nusprogusių veršių“ aplinkosaugininkai prie karvidžių neaptiko. Tačiau trijų fermų, kuriose laikoma apie 400 galvijų, teritorija, galėtų būti tvarkoma ir geriau. Tai matyti jau dabar, dar neprasidėjus pavasariniam polaidžiui.

Tręšti laukus srutomis bus galima pradėti balandžio 1 d. Įprasta, kad šis procesas trunka iki lapkričio 15-osios. Tiesa, šilčiausiu metų laiku – tarp birželio 15-osios ir rugpjūčio 1-osios – skelbiama „minutės pertraukėlė“ tręšimui srutomis. Dėl to nesiskundžia nei ūkininkai, nei kaimynai. Juolab kad pievas bei pūdymus laistyti srutomis galima ir vasarą. Esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, aplinkos ministras savo įsakymu srutų laistymo laukuose trukmę gali pratęsti. Tarkim, pernai srutas buvo galima laistyti iki gruodžio 15 d.

Įšalus žemei ar susidarius sniego sluoksniui, srutų laistymą reikia atidėti pavasariui. To „nežinantiems“ ar nenorintiems žinoti darbštuoliams gali tekti pakratyti piniginę. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 52 straipsnyje už srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus nustatyta fiziniams asmenims bauda nuo 300 iki 800 litų. Pažeidėjui, pripažinusiam savo kaltę ir sutinkančiam už tai atsakyti, nuobauda gali būti sumažinta per pusę. Tačiau ūkminkui, per metų laikotarpį padariusiam dar vieną tokį pat pažeidimą, bauda padidėja daugiau nei dvigubai – nuo 800 iki 1500 litų. Tokia nuobauda numatyta žemės ūkio ir kitų bendrovių bei kooperatyvų vadovams jau už pirmąjį pažeidimą. Per metus nusikaltus antrą kartą, bauda bus dar didesnė – nuo 1500 iki 4000 litų. Direktoriams sunkiau nei ūkininkams nuspręsti, kas labiau apsimoka: laikytis aplinkosaugos reikalavimų ar mokėti baudas dirbant savo darbą.

Anot A. Lindienės, ūkininkams Aperavičiams tikriausiai teks sumokėti minimalią administracinę baudą, kuri dar gali būti sumažinta per pusę. Aplinkai padaryta žala nebus vertinama, nes teršalai į melioracijos griovį, esantį už poros šimtų metrų nuo srutomis laistyto ploto, atrodo, nepateko.

Darbas, 2013 m. kovo 21 d., p. 2

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...