Siūloma gelbėti kiaulininkystę

Kiaulininkystė – vienintelis žemės ūkio sektorius, kuris Lietuvai neužaugina reikiamo kiekio produkcijos. Todėl Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas, tyrėjas Albertas Gapšys siūlo 2014–2020 m. skelbti kiaulininkystės metais.

Nustatyta, kad per metus Lietuvos gyventojas suvalgo 70 kg mėsos. Didžiąją dalį – 40 proc. jos sudaro kiauliena. Grūdų, pieno, galvijienos užsiauginame per daug ir eksportuojame. Tuo tarpu daugiau kaip pusę kiaulienos įsivežame. Dar įspūdingesnė šio importo suma, siekianti apie pusę milijardo litų. Tai didžiuliai pinigai. Kiaulieną valgyti mėgstame. Todėl ar nuvertėtų ją užsiauginti patiems, – retoriškai klausia A. Gapšys.

Tyrėjo teigimu, anksčiau Lietuvoje buvo laikoma apie 3 mln. kiaulių, o šiuo metu – vos 800 tūkstančių. Norint atsisakyti kiaulienos importo, šalyje reikėtų užauginti beveik dvigubai daugiau kiaulių – bent 1,5 milijono. 1995 m. iš 1,3 mln. kiaulių, 600 tūkst. buvo auginama kompleksuose, o likusios augo pas gyventojus. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi. Pasak Kiaulių augintojų asociacijos pirmininko Algio Baravyko, pasitraukus iš rinkos smulkiesiems augintojams, dabar visa kiauliena užauginama maždaug 30-yje ūkių. Jo nuomone, mažai tikėtina, kad artimiausioje ateityje kiaulių Lietuvoje padaugės. „Tam nėra sukurta infrastruktūra, nevilioja šios veiklos imtis ir mažas skirtumas tarp išauginimo savikainos ir supirkimo kainos. Investuotojų taip pat ilgai neturėsime, nes potencialius kompleksų statytojus išbaidėme“, – tikino kiaulių augintojų asociacijos pirmininkas.

Nė kiek ne geresnė situacija ir Pasvalio rajone, kažkada vadintame kiauliškiausiu. Valstybinės veterinarijos ir maisto tarnybos duomenimis, iš 21 tūkst. kiaulių, apie 18 tūkstančių laikoma „Saerimner“ priklausančiame komplekse Šalnaičiuose, apie 700 penima Meškalaukio žemės ūkio bendrovės tvartuose. Augintojų, laikančių po 10–30 kiaulių mūsų rajone likę maždaug 50. Ir jų kasmet mažėja. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pasvalio biuro konsultanto gyvulininkystei Justino Grigaliūno nuomone, atgaivinti kiaulininkystę mūsų rajone dabartinėmis sąlygomis neįmanoma. „Mūsų krašte derlingos žemės. Todėl dauguma ūkininkų užsiima tik augalininkyste. Užauginęs ir pardavęs grūdus ar rapsus, ūkininkas visada, net ir nukritus supirkimo kainoms, gauna šiek tiek pelno. Tuo tarpu auginti kiaules yra labai rizikinga. Situacija kiaulienos rinkoje nuolat keičiasi, todėl už parduotus gyvulius smulkus augintojas gali ir nieko neuždirbti. Niekam nerūpi, kiek penėdamas kiaulę jis sunaudojo pašarų, kiek įdėjo darbo ir kt. Be to, norint imtis šios veiklos, reikia daug investicijų. O pinigų kaimo gyventojai dažniausiai neturi. Imti kreditą, kai situacija kiaulienos rinkoje tokia nestabili, pernelyg sudėtinga. Tikriausiai jo niekas ir neduos. Ypač šiuo metu, kai Rusijoje ir Baltarusijoje plinta afrikinis kiaulių maras, po kurio galimo protrūkio mūsų šalyje ne vienam augintojui tektų sunaikinti visas kiaules kartu su tvartais“, – svarstė J. Grigaliūnas. Pasak konsultanto, kiaulininkystė augintojams pelninga gali būti nebent turint savo skerdyklą ir mėsos perdirbimo cechą. Tačiau kooperacija mūsų žemės ūkyje beveik nevyksta. Tokios investicijos vienam ūkininkui būtų nepakeliamos. Norint padidinti kiaulių skaičių Lietuvoje, atrodo, lieka viena išeitis – leisti iki 20 proc. daugiau kiaulių laikyti stambiesiems kiaulininkams. Tačiau savos kiaulienos trūkumo šalis taip neišspręs.

Beje, Pasvalio rajone daugiausia – beveik 121 tūkst. – kiaulių buvo laikoma 1990 m. Iš jų 94 tūkst. augo kolūkiuose, 8 tūkst. – tarybiniuose ūkiuose, beveik 10 tūkst. augino rajono gyventojai. „Buvo partijos nustatyti planai ir niekas kolūkiams mažinti kiaulių skaičiaus neleido. Vienam šimtui hektarų dirbamos žemės kolūkiai turėdavo pagaminti mažiausiai 115 centnerių mėsos. Mūsų rajonas šią prievolę dar ir viršydavo: 1990 m. minėtam dirbamos žemės plotui buvo pagaminta apie 203 centnerius mėsos. Grąžinti šią situaciją tikriausiai padėtų gerokai pakilusios kiaulių supirkimo kainos“, – kalbėjo buvęs rajono žemės ūkio skyriaus darbuotojas Bronius Nekiūnas.

Darbas, 2013 m. rugpjūčio 27 d., p. 1

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...