Siūlo „reanimuoti“ skerdyklėles

Praėjusią savaitę Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizavo pasitarimą dėl reikalavimų mažoms ūkininkų skerdykloms švelninimo. Jame dalyvavę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio ministerijos ir žemdirbių savivaldos atstovai, pritarė, jog reikia skatinti mažų skerdyklėlių atsiradimą ūkininkų ūkiuose, kad ūkininkai, užauginę gyvulius, galėtų juos patys skersti ir realizuoti, nesikreipdami į tarpininkus.

Kaip teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas Deividas Kliučinskas, Europos Sąjungos teisės aktai numato galimybę supaprastinti reikalavimus mažoms skerdykloms, įsteigtoms ūkiuose. „Reikalavimų sumažinimas mažoms skerdyklėlėms nebūtų drastiškas. Joms liktų privaloma užtikrinti, kad vartotojus pasiektų saugus produktas. Todėl į kompromisus dėl higienos tikrai nesileidžiama. Tačiau mažoms skerdyklėlėms, kuriose gal būtų paskerdžiami tik keli gyvuliai per dieną, galbūt nebūtinas veterinarijos gydytojo kabinetas. Dėl mažesnio skerdžiamų gyvulių skaičiaus tokiose skerdyklėlėse galima būtų rečiau atlikti laboratorinius tyrimus, leisti įrengti medinius langus ir duris, ko negulima iluryli didelėse skerdyklose“, – galimus taisyklių supaprastinamus komentavo D. Kliučinskas.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas S. Dimaitis pritarė tokiai iniciatyvai. Jo nuomone, paprastesni reikalavimai paskatintų gyvulius auginančius ūkininkus įsirengti skerdyklėles savo ūkiuose ir supaprastinti mėsos realizavimą: ūkininkai galėtų skersti savo užaugintus gyvulius ir parduoti mėsą nesikreipdami į didžiąsias skerdyklas.

Tuo tarpu Pasvalio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Vygaudas Bružas siūlomus reikalavimų supaprastinimus vertina skeptiškai. „Įsirengti visus higienos reikalavimus atitinkančią skerdyklą reikia daug lėšų. Manau, kad negrįš tie laikai, kai skerdyklos būdavo įsirengiamos kad ir medinėje būdoje. Prieš 18 metų mūsų rajone buvo net 11 tokių skerdyklėlių. Dabar veikia viena nedidelė skerdykla ir jos visiškai užtenka. Ji išnaudoja tik pusę savo pajėgumų, per mė paskerdžia apie 250 kiaulių. Jo slaugomis naudojasi daugiausi ūkininkui, kurie mėsos gaminiai kiauja turguje. Nors, tenka pripa kad ir turguje siūloma vis dau mėsos, atvežtos iš Lenkijos.

Mano nuomone, geriau vien sus reikalavimus atitinkanti s dykla nei neaišku kaip įrengtų k lika. Lietuvoje vra rajonų, netur nė vienos skerdyklos ir niekas d nepergyvena“, — kalbėjo V. Bružas.

Pasak tarnybos viršininko, pagal visus reikalavimus įrengtoje skerdykloje skerdžiamų gyvulių mėsa yra kokybiškesnė, nes gyvuliai prieš skerdimą apsvaiginami elektra nepatiria streso. Dėl to raume neatsiranda histamino. Be to, skerdykloje iš gyvulio stengiamasi greičiau pašalinti vidurius. sumažėja mėsos mikrobiologinis užterštumas. Kadangi skerdykloje dirba veterinarijos gydytojas, kiekvieno paskersto gyvulio mėsa tikrinama dėl užkrečiamų ligų, tokių kaip trichineliozė.

 

Darbas, 2013 m. lapkričio 19 d., p. 1

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...