Bandos nebemažėja, o karvių produktyvumas gerėja

Pieno perdirbimo bendrovėms nuolat skundžiantis dėl žaliavos trūkumo, pernai, atrodo, buvo rastas problemos sprendimo būdas: superkamo pieno kainų padidinimas. Dėl to nustojo sparčiai mažėti ir laikomų karvių skaičius. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos duomenimis, mūsų rajone praėjusių metų pabaigoje buvo laikomos 9607 melžiamos karvės. Iš jų 5436 (56,6 proc.) – kontroliuojamos. Kaip teigė minėtos tarnybos vyriausioji specialistė-inspektorė Pasvalio ir Panevėžio regione Ina Šarkanienė, rajone buvo 92 kontroliuojamomis karvėmis daugiau nei prieš metus. „Labiausiai savo karvių bandas didino pienininkyste užsiimančios žemės ūkio bendrovės. Jų tvartuose 110 karvių daugiau. Bendram rezultatui įtakos beveik neturėjo ir tai, kad pernai iš kontrolės mūsų rajone pasitraukė 11 ūkių. Nes juose buvo tik 18 karvių“, – sakė I. Šarkanienė.

Pastaruoju metu pastebimai augo ir gyvulių produktyvumas. Pernai mūsų rajone iš vienos kontroliuojamos karvės pieno primelžta beveik puse tonos (494 kg) daugiau nei 2012-aisiais. O vidutinis primilžis iš karvės siekė 7726 kg per metus.

Gerokai – net 435 kilogramais – padidėjo ir pirmaveršių produktyvumas. Pernai iš jų vidutiniškai buvo melžiama po 6952 kilogramus. Jei išliks tos pačios tendencijos, pasibaigus šiems metams turėtų būti peržengta 7000 kg riba.

Džiugina ne tik didėjantis karvių produktyvumas, bet ir gera pieno sudėtis. Kontroliuojamų karvių piene riebalai sudaro 4,46 proc, baltymai – 3,36 proc Pirmaveršių pienas – dar geresnis. Riebalų jame 4,49 proc, o baltymų – 3,39 proc.

Pagal produktyvumą ir pieno kokybę mūsų rajono karvių rezultatai gerokai lenkia šalies vidurkį. Lietuvoje vidutiniškai iš vienos karvės pernai primelžta 6766 kilogramai pieno. Be to, jis ir liesesnis, ir mažiau baltymingas.

Anot I. Šarkanienės, tokie rezultatai neturėtų stebinti. „Pasvalio rajonas jau seniai yra vadinamas „žalųjų rajonu“. Lietuvos, Švedijos, Danijos žalųjų veislių karvių ar jų mišrūnių primilžiai yra šiek tiek mažesni nei, tarkim, holšteinų bei kitų juodmargių, tačiau jų pienas tirštesnis nei pastarųjų. Mūsų rajono ūkiuose ir bendrovėse šiuo metu laikomos 3826 kontroliuojamos Lietuvos žalųjų veislės karvės. Jų produktyvumo vidurkis – apie 7560 kilogramų vidutiniškai 4,57 proc. riebumo ir 3,39 proc. baltymingumo pieno per metus. Tuo tarpu juodmargių holšteinų primilžiai per tą patį laikotarpį siekė net 9065 kilogramus. Tačiau jų pienas buvo skystesnis – 4,17 proc. riebumo ir 3,32 proc. baltymingumo. Tiesa, šios veislės karvių mūsų rajone yra tik apie pusantro šimto. Visos jos laikomos Vaškų ir Tetirvinų žemės ūkio bendrovėse.

Šiek tiek daugiau (171 vnt.) laikoma grynaveislių žalmargių holšteinų. Jų produktyvumas pernai siekė vidutiniškai 7570 kilogramų 4,42 proc. riebumo ir 3,39 proc. baltymingumo pieno iš karvės“, – kalbėjo veislininkystės inspektorė. Jos nuomone, karvių produktyvumo didėjimą mūsų rajone „išprovokavo“ stambiausių pienininkyste užsiimančių žemės ūkio bendrovių pastaraisiais metais vykdoma bandų gerinimo strategija. Vietinių veislių karvės ar telyčios kryžminamos su produktyviausių Europos veislių galvijais. Dažnai jos sėklinamos iškart po apsiveršiavimo, nelaukiant kol pradės rujoti.

Žinoma, daug įtakos karvių produktyvumui turi ir jų šėrimas. Kas iš to, jei ūkininkas įsigis geros veislės gyvulį, bet neturės kuo jį šerti. Norint didelių primilžių ir geros kokybės pieno, vien žolės ar šieno neužteks. Būtinas papildomas šėrimas kombinuotaisiais pašarais.

Paprašyta išvardinti sėkmingiausiai pernai dirbusius mūsų rajono pieno ūkius, I. Šarkanienė pirmiausia paminėjo žemės ūkio bendrovę „Draugystė“. Apie 480 melžiamų karvių laikanti bendrovė per praeitus metus vidutiniškai iš karvės primelžė 8938 kilogramų 4,36 proc. riebumo ir 3,45 proc. baltymingumo pieno.

Šiek tiek mažesni primilžiai – Tetirvinų žemės ūkio bendrovėje, laikančioje 714 melžiamų karvių. Čia pernai iš karvės primelžta 7811 kilogramų 4,44 proc. riebumo ir 3,39 proc. baltymingumo pieno.

Kiemelių žemės ūkio bendrovėje, turinčioje 689 karves, iš kurių apie 300 – aišyrų veislės, per metus primelžta 8137 kilogramai 4,12 proc. riebumo ir 3,45 proc. baltymingumo pieno.

Neturėtų praėjusių metų rezultatais skųstis ir 660 melžiamų karvių laikantis kooperatyvas „Baltas lašas“: čia iš karvės primelžta 8342 kilogramai pieno. Svarbiausia, kad jo sudėtis – viena iš geriausių: 5,52 proc. sudaro riebalai ir 3,36 proc. – baltymai.

Vis dėlto labiausiai stebina Vaškų žemės ūkio bendrovės rezultatai. Šis, 969 karves turintis ūkis pernai primelžė po 10465 kilogramus iš karvės. Prisiminus, kad 2012-aisiais tas rodiklis siekė 8226 kilogramus, toks, daugiau nei dviem tonomis pagerėjęs produktyvumas, tikriausiai rekordinis ir šalies mastu. Tiesa, pienas šiek tiek „suskystėjo“. Jei užpernai jo riebumas siekė 4,55 proc, tai pernai – 4,12 proc, o baltymingumas atitinkamai sumažėjo nuo 3,52 iki 3,37 proc.

Taigi visi mūsų rajono pieno gamintojų rezultatai patvirtina, kad produktyviausios yra stambių ūkių bandos. Tuo tarpu smulkūs ūkinininkai, melžiantys po kelias ar keliolika karvių naudojasi galimybe trauktis iš aktyvios žemės ūkio produkcijos gamybos. Bandas likviduoja net ir po keliasdešimt karvių turintys ūkininkai, nes ūkius perimantys jų vaikai nebenori užsiimti pieno gamyba. Daug paprasčiau jiems auginti rapsus ar javus nei laikyti gyvulius ir nuolat būti pririštam prie ūkio.

Darbas, 2014 m. sausio 23 d., p. 2

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...