Daujėnų naminė duona – Europos Sąjungoje saugomas produktas

Praėjusią savaitę individuali įmonė „Saimeta“ gavo Europos komisijos reglamentą, kuriuo į saugomų kilmės vietos ir geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas „Daujėnų naminė duona“. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiame leidinyje, privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Kaip teigė „Saimetos“ savininkė Vita Stankevičienė, paraiška dėl Daujėnų naminės duonos įtraukimo į minėtą saugomų produktų sąrašą Europos komisijai buvo pateikta tik pernai, liepos pabaigoje. Tad palankaus sprendimo sulaukta gan greitai. Tarkim, lietuviškas skilandis buvo įregistruotas tik po trejų metų nuo paraiškos pateikimo. „Sunku buvo surinkti visą būtiną medžiagą apie naminės duonos receptūrą, gamybos procesą, įrankius ir kt. Teko net skaičiuoti malūnus, kuriuose malami šiai duonai tinkami miltai, taip pat rinkti archyvinius duomenis apie Daujėnų geografinę vietovę, naminės duonos kepimo tradicijas Daujėnuose“, – kalbėjo V. Stankevičienė.

Beje, paraiškoje nurodoma, kad Daujėnuose ruginė naminė duona duonkepėse krosnyse kepama jau kelis šimtmečius (nuo XVII a.). Kiekvienas ūkininkas kepdavo duoną savo šeimos reikmėms, tam turėjo visą reikalingą įrangą: • girnas grūdams malti, medinius ąžuolinius duonkubilius tešlai rauginti, molines duonkepes krosnis, medines ližes. Viską pasigamindavo patys ir saugodavo šeimoje bei perduodavo kitai kartai. Išlikusios duonos kepimo įrangos turi šeimos ir dabar. Per ilgą laiką susiformavo ir iki šiandien išliko gilios šios duonos kepimo savo ūkyje tradicijos, kurių nepalietė XIX a. pabaigoje ir praėjusiame amžiuje sparčiai plitusi pramoninė duonos gamyba. XX a. pabaigoje, atsiradus sąlygoms prekinei gamybai iš ūkio, nuo 1995 metų pradėta prekiauti Daujėnų namine duona, o jos kepimas namuose tapo šeimos verslu, neperžengusiu savo ūkio ribų.

Daujėnuose pagamintos duonos išskirtinumą lemia sukaupta senųjų šeimininkių informacija, tradicinės receptūros ir tradicinių gamybos metodų, naudojant išsaugotą ar dabar pasigamintą (įsigytą) autentišką įrangą, užtikrinimas šeimoje. Čia saugomos paslaptys, kurios lemia duonos kokybę ir skonį. Vienas svarbiausių stabilios kokybės garantų yra duonkubilis ir jame pasiliekantis raugas. Tuo paremta duonkubilio neskolinimo kitai šeimininkei tradicija, kad pasiskolinusioji neišsineštų duonos rūgšties ir nesugadintų toje šeimoje susiklosčiusio raugo. Kita paslaptis – rauginimo trukmė ir maišymo laikas, kuriuos gamintojas nustato remdamasis savo žiniomis bei patirtimi.

Anot V. Stankevičienės, savitumo Daujėnų naminei duonai suteikia mažai pakitęs senovinis, daug rankų darbo, atsakingumo patirties ir nuovokos reikalaujantis gamybos būdas. „Visas gamybos procesas atliekamas laikantis tradicinio metodo: ruginių miltų plikinio įmaišymo, lėtojo rauginimo savaiminiu raugu, duonos minkymo mediniame kubiluke, kuris turi būti visas ąžuolinis arba ąžuolinis tik jo dugnas bei dalis šoninių lentelių. Ši mediena išsaugo į duonkubilio sieneles įsigėrusį raugą, kuris duonai suteikia specifinį skonį. Dėl to ąžuoliniai gamybos reikmenys naudojami daugiau kaip šimtą metų ir perduodami iš kartos į kartą“, – aiškino V. Stankevičienė.

„Saimetos“ savininkė taip pat priminė, kad Daujėnų naminė duona nuo 2002 m. pripažinta kulinarijos paveldo produktu, o 2009 m. sertifikuota kaip tautinio paveldo produktas. Tai patvirtina sertifikatas, išduotas įmonei Žemės ūkio ministerijos.

Darbas, 2014 m. vasario 25 d., p. 1

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...