Melioracijos dabartis ir perspektyva

Pernelyg drėgnų ir užpelkėjusių žemių, kurias reikia sausinti, Lietuvoje yra 3,4 mln. ha arba 85,9 proc. bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto. Sovietmečiu nusausinta 3 mln. ha, iš jų drenažu – 2,5 mln. ha, iškasta 62 tūkst. km griovių, žemėje paklota 1,589 mln. km drenažo linijų, įrengta 497 km pylimų, daugiau kaip 50 tūkst. ha polderių, 63 tūkst. vandens pralaidų, 17 tūkst. km kelių, 1 486 tiltai, 341 tvenkinys, 88 sausinimo siurblinės, taip pat 3032 vnt. kitokių hidrotechnikos įrenginių. Viso turto vertė siekia daugiau kaip 7 mlrd. Lt.

Savininkų ir valstybės nuosavybė
Žemės ūkio ministro patarėjas Algirdas Gricius priminė, kad pagal 2004 m. Melioracijos įstatymo redakciją pusė melioracijos turto, t.y. 1,75 mlrd. Lt, atiduota žemės savininkams. Jiems atiduoti patys paprasčiausi melioracijos sistemų įrenginiai - žemės savininkų žemėje esantis požeminis drenažas (visi drenažo sausintuvai ir mažo skersmens – iki 12,5 cm – rinktuvai). „Tokių drenažo linijų Lietuvoje yra daugiau kaip 1 300 000 km, todėl didelis jų kiekis sąlygoja ir santykinai didelę vertę“, – pažymi ministro patarėjas.

Valstybei nuosavybės teise liko: magistraliniai grioviai (52 tūkst. km), kurie privalo užtikrinti vandens nuvedimą nuo visų melioruotų plotų, per 63 tūkst. vnt. vandens pralaidų, 1 486 vnt. tiltų, 42 tūkst. ha Nemuno deltos polderių sistemose esantys statiniai ir hidrotechniniai įrenginiai, iš viso pastatytos 88 sausinimui reikalingos siurblinės, 341 užtvankos bei jų hidrotechnikos statiniai ir kiti stambūs statiniai (greitvietės, šliuzai-reguliatoriai, ir pan.). Valstybei nuosavybės teise priklauso ir didesnio kaip 12,5 cm skersmens drenažo rinktuvai, dažniausiai esantys privačioje žemėje. Šie rinktuvai sudaro tik 7 proc. esančio drenažo ilgio.

Melioracijos magistralinių griovių vidutinis nusidėvėjimas pasiekė 69 proc., hidrotechnikos statinių – 58 proc., žemės pylimų – 43 proc., drenažo – 49 proc. Per metus vidutiniškai visų melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių vertė nusidėvi 120 mln. Lt.

Melioracijos būklė
A.Gricius paaiškino, kad melioracijos būklės patikrinimo 2007 m. duomenimis, blogos melioruotos žemės būklės rasta daugiau kaip 220 tūkst. ha arba beveik 10 proc. nusausinto drenažu žemės ploto. Daugiau kaip 15 tūkst. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų pavirto pelke, 67,3 tūkst. ha apaugo krūmais ir mišku.

 Valstybės biudžeto lėšos melioracijos reikmėms nepakankamos. 2004-2005 m. iš valstybės biudžeto kasmet buvo skiriama po 45 mln. Lt, o tai mažiau nei trečdalis poreikio. „Pagal patvirtintą ir su Finansų ministerija suderintą Melioracijos programą, 2007–2008 m. valstybės biudžetas galėjo skirti tik 75 proc. reikalingų lėšų. 2009 m. investicijoms skirta 67,5 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų, o 2010 m. – 28,3 mln. Lt. Melioracijos reikmėms biudžeto lėšos 2011 m. sudarė tik 28,0 mln. Lt. arba 25,4 proc. lėšų poreikio, o 2012– 2013 m. tik 27 mln. Lt“, – apibendrino A. Gricius.

ES parama melioracijai
Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna pabrėžė, kad sumažėjus valstybės biudžeto lėšoms melioracijai, buvo sutelktas dėmesys galimybei pasinaudoti ES teikiama finansine parama kaimo plėtrai. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos pirmosios krypties priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sričiai „Žemės ūkio vandentvarka“ buvo numatyta skirti 131,0 mln. Lt paramos sausinimo sistemų ir jų hidrotechninių statinių rekonstrukcijai, rūgščių dirvų kalkinimui sausinamos teritorijos ariamoje žemėje, kur pH≤5,5, dirbtinių vandens telkinių hidrotechninių statinių rekonstrukcijai, polderių rekonstrukcijai. Finansuojama iki 90 proc. projekto vertės, didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 1 035 840 litų, o polderiuose – iki 2 071 680 Lt. Ši priemonė paskatino sutelkti dėmesį sausinimo sistemų gerinimui. Įvertinus melioruotos žemės ir sausinimo sistemų naudotojų aktyvumą, lėšos dar buvo perskirstytos tarp programos priemonių. Melioracijos statinių renovacijos projektams įgyvendinti patvirtintos 274 paraiškos 283,8 mln. Lt sumai. Melioracijos sistemų naudotojų asociacijos pateikė 192 paraiškas, savivaldybės – 85. Visos paraiškos, atitinkančios reikalavimus, patenkintos ir jau išmokėta 197,0 mln. Lt.

„Atsiradus galimybei numatyta dar papildomai skirti 24,719 mln. Lt, paraiškos paramai gauti priimamos iki lapkričio 15 d.“, – akcentavo ministras.

Melioracijos įstatymo pakeitimo projektas
Siekiant detaliau įvertinti melioruotos žemės naudojimo, melioracijos turto valdymo, valstybės biudžeto lėšų ir ES finansinės paramos skyrimo melioracijos statiniams rekonstruoti, remontuoti ir sausinimo sistemoms prižiūrėti būklę, žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvauja Ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio rūmų, Aleksandro Stulginskio universiteto, Savivaldybių, Žemės ūkio bendrovių, Melioracijos įmonių asociacijų, Aplinkos, Žemės ūkio, Susisiekimo ministerijų atstovai.

Analizė parodė, kad per mažai dėmesio skiriama detalesnei ir gilesnei melioracijos sistemų rekonstrukcijos naudai, kurią gauna projekto dalyviai – žemės naudotojai pagal projektui įgyvendinti skirtas lėšas.

Ministro patarėjas A.Gricius pažymėjo, jog darbo grupė numatė parengti įstatymo pakeitimo projektą ir tęsti melioracijos turto, esančio privačioje žemėje, perdavimą žemės savininkams. Taip siekiama didinti melioruotos žemės naudotojų atsakomybę atsižvelgiant į tai, kaip žemės savininkų (nuomininkų) pareigas nustato dabar galiojantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr.34-620). Pagal šio įstatymo 21 str. žemės naudotojai įpareigoti laikytis teisės aktais nustatytų melioracijos statinių eksploatavimo reikalavimų (melioracijos įrenginių priežiūros ir remonto). To paties įstatymo 22 str. numatyta, kad ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos našumas. Civiliniame kodekse nustatyta, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip, leidžia išplėsti žemės sklypo savininko nuosavybės teisių turinį, nustato galimybę melioracijos sistemoms ir įrenginiams suteikti žemės sklypo priklausinių statusą.

A.Gricius pabrėžia, kad tokiu būdu bus vykdoma ir Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje (Žin., 2002, Nr. 113-5029) įtvirtinta nuostata, numatanti gamybinės infrastruktūros tobulinimą, nustatanti esminę melioracijos ir vandentvarkos turto pertvarką – melioracijos turto privatizavimą. „Tai reiškia, kad šiame baigiamajame žemės reformos etape žemės savininkams numatoma perduoti 7 proc. dar valstybei nuosavybės teise priklausančio, bet savininkų žemėje esančio drenažo. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo pakeitimo projektu numatoma išspręsti valstybės nuosavybės teisėje esančio 12.5 cm ir didesnio skersmens drenažo perdavimą žemės savininkams neatlygintinai. Įstatymo pakeitimas sudarys sąlygas efektyviau naudoti teikiamas paramos lėšas ir sudarys prielaidas tiesiogiai jomis disponuoti žemės savininkams remontuojant, rekonstruojant sausinimo sistemas. Projektas derinamas su institucijomis ir socialiniais partneriais“, – paaiškino ministro patarėjas A.Gricius.
Žemės ūkio ministras prof. V. Jukna atkreipia dėmesį, kad dabartiniu metu minėtieji melioracijos įrenginiai prižiūrimi ir tvarkomi valstybės lėšomis, perduotomis savivaldybėms melioracijos funkcijoms atlikti. Melioracijos turto privatizavimo koncepcija būtų vykdoma palaipsniui, nes pirmuoju etapu buvo privatizuotas požeminis drenažas, išskyrus didesnio skersmens drenažo požemines linijas. Melioracijos įstatymu nustačius visą drenažo priklausomybę žemės savininkui, padidėtų ūkininkaujančių privati iniciatyva racionaliai paskirstant lėšas melioruotos žemės būklės gerinimo darbų įvairovei, pagerėtų atliekamų darbų efektyvumas.

Melioracijos finansavimas
Ministras pažymi, jog melioracijai nuo 2007 m. iki 2013 m. iš valstybės biudžeto ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos skirta per 600 mln. Lt arba kasmet vidutiniškai po 85 mln. Lt (70 proc. poreikio). Šiuo laikotarpiu suremontuota ir rekonstruota 3 295 km drenažo linijų, 5 658 km griovių, 354 tiltai, 5 002 pralaidos ir kiti smulkūs sausinimo sistemų įrenginiai. Tai sudaro 20–30 proc. reikalingų remontuoti ir rekonstruoti atskiros rūšies įrenginių. Melioracijos būklė pagerinta 258 tūkst. ha plote.

„Melioracijos finansavimas ir toliau bus vykdomas iš Valstybės biudžeto, ES finansinės paramos ir kitokių fondų lėšų. Planuojamas 2014 m. valstybės biudžeto lėšas melioracijai (27 mln. Lt) numatoma skirti valstybinėms melioracijos funkcijoms vykdyti – valstybei nuosavybės teise priklausančių ir savivaldybių patikėjimo teise valdomų melioracijos statinių priežiūrai ir remontui“, – akcentuoja ministras.

Prioritetai teikiami tokiems remonto darbams (žemės ūkio ministro 2013-10-15 įsakymas Nr. 3D-707): tvenkinių hidrotechnikos statinių bei kitų valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų avarinių gedimų remontas; valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių remontas gyvenvietėse iki 1 000 gyventojų; valstybei nuosavybės teise priklausančiuose melioracijos grioviuose esančių pralaidų, drenažo žiočių, slenksčių, kitų hidrotechnikos statinių, sąnašų kaupimosi ir dugno išplovimo barų remontas, augalijos bei krūmų šalinimas.

„Investicijos sausinimo sistemų rekonstrukcijai numatomos panaudojant ES paramą – Kaimo plėtros programoje 2014-2020 m numatoma skirti 200 mln. Lt“, – apibendrina žemės ūkio ministras prof. V. Jukna.
Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8 5) 2391 014

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...