Ruošiamasi uždrausti medžiokles su varovais

Kadangi vis dar nepavyksta suvaldyti afrikinio kiaulių maro viruso plitimo, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rengia dar griežtesnes priemones. Tarp pasiūlymų – medžioklės su varovais uždraudimas. Be to, vietose, kuriose aptiktos kiaulių maru užsikrėtusios kiaulės ar nuo minėto viruso nugaišę šernai, siūloma visiškai uždrausti bet kokią medžioklę. Tačiau tokie užmojai kelia rimtų abejonių tiek medžiotojams, tiek mokslininkams, tiek ir Aplinkos ministerijai. Juos stebina tai, kad medžiokles su varovais planuojama uždrausti tuo metu, kai dar galioja įsakymas medžioti šernus visus metus be jokios atrankos. Medžiotojai skundžiasi, kad nušauti šerną tykojant – vis sunkiau. Matyt šių žvėrių populiacija jau gerokai sumažėjusi.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto zoologijos katedros dėstytojas Eugenijus Tijušas teigia, jog yra Europos maisto saugos tarnybos mokslininkų parengta mokslinė ataskaita, kurioje griežtai pasisakoma dėl šernų populiacijos mažinimo. Nes intensyvi medžioklė negali sustabdyti viruso plitimo, bet priešingai – netgi jį paspartinti.

Patyręs medžiotojas paaiškino, kodėl šernų medžioklės suaktyvinimas gali turėti labai rimtų pasekmių. „Yra žinoma, kad kuo mažesnis šernų tankumas, tuo šie žvėrys daugiau juda. Nereikia tikėti, kad šernai yra tokie gyvūnai, kurie laksto skersai išilgai šimtus kilometrų. Iš tikrųjų jie – teritoriniai gyvūnai. Kuo šernų tankumas didesnis, tuo teritorija kompaktiškesnė. Labiausiai žvėrys migruoja rujos metu. Jeigu patinas savo gyvenamojoje teritorijoje ras patelę, jis tikrai nekeliaus už dešimčių ar šimtų kilometrų. Bet jei tankumas bus pernelyg mažas, rujos instinktų vedamas, jis, gali nukeliauti ir didelius atstumus, kol suras partnerę,“ – aiškino mokslininkas, beje, skeptiškai vertinantis ir siūlymą uždrausti medžioklę su varovais. Jo nuomone, per šias medžiokles šaudomi ne tik šernai, bet ir kiti gyvūnai, kurių populiaciją reikia riboti. Priešingu atveju, jie padarytų labai daug žalos.

Kad šernas yra gan sėslus gyvūnas patvirtino ir Pasvalio medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Rimantas Kregždė. „Į tolimesnes keliones rujos metu dažniausiai priversti leistis silpnesni patinai, pralaimėję savo miške kovą dėl patelių galingesniems broliams ar pusbroliams. Aišku, pirmiausia rujojantis „tremtinys“ traukia į artimiausią mišką. Bet jei ir ten nepavyksta rasti patelės, toks patinas gali nukeliauti net keliasdešimt kilometrų, kol jam nusišypsos sėkmė,“ – kalbėjo R. Kregždė, priminęs, kad šernų ruja prasideda spalio pradžioje ir tęsiasi maždaug porą mėnesių.

Medžioklės su varovais kasmet prasidėdavo spalio 15 dieną ir vykdavo iki vasario pabaigos. Jų metu būdavo šaudomi ne tik šernai, bet ir žvėrys, kurių net ir dabar yra gerokai daugiau nei iš tikrųjų reikia: lapės, mangutai ir
kt. Tiesa, kadangi medžiotojai tokių medžioklių metu stengdavosi neliesti galbūt jau šerniukų besilaukiančių patelių, daugiausia kliūdavo rujojantiems patinams. Ir nesvarbu, kad jų mėsos, turinčios šlapimo kvapą, delikatesu nepavadinsi. „Namie verdant tokią šernieną galima ir su kaimynais susipykti, nes smarvė pasklistų visoje laiptinėje,“ – juokavo R. Kregždė.

Žinoma, pasitaikydavo, kad būdavo nušaunamos ir patelės. Tačiau tokiu laimikiu nesidžiaugdavo nė vienas taikliarankis, nes už tai jam tekdavo sumokėti medžiotojų būreliui kompensaciją, siekdavusią 200 litų. Dabar, kai šernai medžiojami be atrankos ištisus metus, tokių problemų neliko.

Lietuvos Aplinkos ministerijos duomenimis, šių metų balandžio mėnesį šalyje buvo priskaičiuota 65 500 šernų. Šiuo metu jų tiek tikriausiai nebėra. Mažinti šernų populiaciją nerekomenduoja ir Europos Komisija. Medžiotojai spėja, jog tam įtakos turi tai, kad kai kuriose Europos šalyse šernų jau nebėra. Tad medžiotojai iš Švedijos ar Norvegijos gan dažnai atvyksta pašaudyti šernų pas savo kolegas lietuvius. Ir medžiokle jie dar nėra nusivylę.

Atrodo, kad šernai mūsų miškuose neišnyks. Ir nesvarbu, bus ar nebus uždraustos medžioklės su varovais. Aplinkosaugininkai stebisi, kad veterinarai tikina, jog medžiotojai vaikščiodami miškuose, perneš afrikinio kiaulių maro užkratą. Jei to baiminamasi, reikia apriboti ne medžioklę, bet lankymąsi miške. Aplinkosaugininkų nuomone, tai būtų geresnis sprendimas, nes kas iš to, jei uždraudus medžioklę, miške vaikščiotų grybautojai.

Darbas, 2014 m. rugsėjo 2 d., p. 3