Po ledu oro žuvims dar užtenka

Storu ledu sukaustytus tvenkinius ir ežerus padengęs sniego sluoksnis privertė sunerimti aplinkosaugininkus. Įprasta, kad tokiomis sąlygomis žuvims po ledu pradeda trūkti deguonies. Todėl praėjusią savaitę jau ne vieno vandens telkinio lede buvo pjaunamos eketės, po ledu pučiamas oras.

Kaip sakė Pasvalio aplinkosaugos tarnybos vyriausiasis specialistas Rimantas Čirvinskas, mūsų rajone tokių priemonių nereikėjo ir, galbūt, neprireiks. „Gavę nurodymą iš Panevėžio regiono aplinkosaugos departamento, pirmadienį matavome deguonies kiekį trijuose tvenkiniuose. Įsitikinome, kad nė viename iš jų žuvys dar nedusta. Smilgių ir Pajiešmenių tvenkinių vandenyje deguonies koncentracija siekė 6–7 miligramus litre. Neverta tuo stebėtis, nes per polaidį vanduo iš užtvankos tekėjo gan smarkiai. Šiek tiek mažiau deguonies Šilo ežerėlio vandenyje. Tačiau ir ten žuvys tikriausiai „deguonies bado“ nejaučia, nes pavojinga kritinė riba, 3 miligramai litre, dar nepasiekta“, – aiškino R. Čirvinskas.

Srauniose rajono upėse, kur lede dar pasitaiko properšų, situacija turėtų būti geresnė nei tvenkiniuose.

Be to, ne visoms žuvims deguonies vienodai reikia. Upėse dažniausiai gyvenančioms lydekoms, būtina didesnė jo koncentracija, tuo tarpu tvenkinių gyventojams - kuojoms ar karosams – tikriausiai nebūtų pražūtinga ir minėta kritinė riba.

Beje, Smilgių ir Pajiešmenių tvenkinių ledas – daugiau nei saugus. Jo storis siekia apie 25 centimetrus. O Šilo ežerėlio šarvas – dar storesnis. Jis siekia net pusmetrį storio.

Darbas, 2012 m. rugsėjo 13 d., p. 1

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...