Dėl kiaulių maro labiausiai kentės šernai

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Šalčininkų ir Alytaus bei Varėnos rajonuose nustačius afrikinį kiaulių marą dviem šernams, buvo imtasi skubių priemonių. Diagnozei patvirtinti kritusių šernų mėginiai išsiųsti į Europos Sąjungos Afrikinio kiaulių maro referentinę laboratoriją Ispanijoje. Apie nustatytą užkratą informuota Buropos Komisija, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, kaimyninių šalių bei Muitų sąjungos veterinarijos tarnybos. Be to, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu nustatyta padidintos grėsmės zona, į kurią įeina Alytaus, Lazdijų, Druskininkų, Varėnos, Šalčininkų ir Trakų rajonai.

Iš minėtų rajonų draudžiama išvežti gyvas kiaules. Leidžiamas tik jų vežimas tiesiai į Lietuvos skerdyklas.

Išvardintuose rajonuose draudžiama organizuoti šernų medžiokles su varovais. O sumedžiotus šernus draudžiama naudoti maistui, kol nebus gauti neigiami afrikinio ir klasikinio kiaulių maro tyrimų rezultatai.

Medžiotojams, kurių medžioklės plotai patenka į padidintos grėsmės zoną, nurodoma sumedžiotus šernus tvarkyti tik pirminio apdorojimo aikštelėse, o šalutinius gyvūninius produktus palikti tam skirtose sandariose atliekų duobėse. Nušautų šernų skerdenas, kol bus gauti neigiami afrikinio ir klasikinio kiaulių maro tyrimų rezultatai, jie taip pat privalės laikyti izoliuotose patalpose. Siekiant neišplatinti ligos, minėtų rajonų medžiotojai negalės kviesti į medžiokles svečių iš kitų rajonų medžiotojų būrelių.

Aišku, draudžiama iš minėtų rajonų tiekti į Europos Sąjungą gyvas kiaules, kiaulieną ir jos produktus.

Beje, jau aštuonerius metus su afrikiniu kiaulių maru kovojanti Rusija gyvų kiaulių eksportą iš Lietuvos yra uždraudusi prieš metus. Į šią šalį gyvas įvežti buvo leidžiama tik veislines kiaules. Nuo šiol ir jų nebebus galima eksportuoti. Kiaulienos produktams taip pat taikomi apribojimai: į Rusiją galima eksportuoti tik gaminius, technologiniame procese apdorotus ne žemesnėje nei 72 laipsnių temperatūroje.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba visoje Lietuvoje jau organizuoja intensyvią kiaulių ūkių stebėseną, stiprina biologinės saugos priemonių reikalavimų laikymosi kontrolę visose kiaulių laikymo vietose. Be to, suintensyvintas šernų ir kiaulių mėginių ėmimas ir tyrimai Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute afrikiniam bei klasikiniam kiaulių marui nustatyti.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena medžiotojams, kad radus nugaišusį laukinį gyvūną privaloma nedelsiant (ne vėliau kaip per dvi paras) pranešti apie tai teritorinei tarnybai, „Rastas gyvūnas neturi būti judinamas, kol jo neapžiūrės veterinarijos specialistai ir nebus paimti mėginiai užkrečiamųjų ligų tyrimams. Medžiotojai ir kiaulių laikytojai, pastebėję padidėjusį gyvūnų gaišimą ar radę nugaišusį gyvūną, turėtų visuomet elgtis taip, kaip nustačius gyvūnų užkrečiamąją ligą ir imtis visų būtinų priemonių, kad liga nebūtų išplatinta“, – sakė Pasvalio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Vygaudas Bružas.

Nors afrikinio kiaulių maro pavojus skelbiamas tik dabar, tikėtina, kad šios ligos užkratas Lietuvoje pradėjo plisti gerokai anksčiau. Bet jokių priemonių dėl jo pavojaus nebuvo imamasi. Nesvarbu, kad medžiotojai dar praėjusį rudenį įtarinėjo, jog pusė Lietuvos šernų yra užsikrėtę afrikiniu kiaulių maru. Kaip teigė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Pasvalio skyriaus pirmininkas Rimantas Kregždė, šernas, nors ir laikomas sėsliu gyvūnu, rujos metu per vieną kitą dieną gali sukarti keliasdešimt ar net šimtą kilometrų. Todėl užsikrėtę šernai iš kaimyninės Baltarusijos galėjo pasiekti ne tik minėtus, bet ir tolesnius rajonus. Tiesa, Šiaurės Lietuvoje dažno šių gyvūnų gaišimo atvejų medžiotojai tikina kol kas nepastebėję.

Prognozuojama, kad dėl afrikinio kiaulių maro panaikinus visus apribojimus šernų medžioklei, šių žvėrių populiacija sumažės net dešimt kartų. Bet mirtinai ligai išplitus, pasekmės būtų dar skaudesnės.

Afrikinio kiaulių maro protrūkis turėtų didelę neigiamą įtaką kiaulių bei šernų sveikatai ir gerovei. Ligos paplitimas šalyje sukeltų didelius finansinius nuostolius kiaulių auginimo ir mėsos perdirbimo pramonei. Be to, maksimaliai padidėtų išlaidos šios ligos stebėsenai ir kontrolei, laboratoriniams tyrimams. Tarkim, Ispanijoje afrikinio kiaulių maro likvidavimo programos išlaidos per penkerius mėtos (iki 2009 m.) vertinamos 92 mln. dolerių.

Tuo tarpu gerokai sumažinta šernų populiacija tikriausiai neišnyktų. Marui atsitraukus, ji atsikurtų per 2–3 metus.

Kiaulės nuo afrikinio kiaulių maro dar nekrenta. Tačiau V. Bružas primena, jog gyventojai, kurie šiemet neužregistravo laikomų šių gyvulių, turėtų tai nedelsiant padaryti atvykus į Pasvalio valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, įsikūrusią Stoties g. 41. Nes jei tektų pradėti masinį skerdimą, kompensacijas už paskerstus gyvulius gautų tik juos užregistravę laikytojai.

Informacija dėl registracijos teikiama tel: 34 346, 34 349.

Darbas, 2014 m. sausio 28 d., p. 2

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...