Sumedžioti šerną – vis sunkiau

Bandant išvengti afrikinio kiaulių maro protrūkio Lietuvoje, Aplinkos ministro įsakymu nutarta šernų populiaciją sumažinti net 90 procentų. Kad ši prevencinė priemonė būtų įgyvendinta, sudarytos visos sąlygos: paskelbta, kad šernus galima medžioti ištisus metus, o šių žvėrių medžioklės su varovais, kurios, kaip įprasta, baigdavosi kovo 1 dieną, ministro įsakymu šiemet pratęstos dar mėnesiu. Tiesa, visą kovą, iki balandžio 1-osios, šernus medžioti bus galima tik naudojant vadinamąjį „tylųjį varymą“. Be to, už kiekvieną sumedžiotą afrikiniu kiaulių maru sergantį šerną žadama mokėti 250, o už sveiką – 150 litų kompensacija. Ši priemonė turėtų padėti medžiotojams, vis dar dvejojantiems, kas svarbiau – meilė gamtai ar pagarba valdžiai. Kad pastaroji išlyga yra svarbesnė, dauguma medžiotojų jau supranta, nes iš neįvykdžiusių Vyriausybės planų būrelių grasinama atimti nuomojamus medžioklės plotus ir perleisti juos kitiems, daugiau taikliarankių turintiems kolegoms.

Kadangi Aplinkos ministerijos tikslams įgyvendinti liko tik šiek tiek daugiau nei mėnuo, ne vieno rajono medžiotojai suabejojo ar pavyks per tą laiką sunaikinti beveik
visą šernų populiaciją. Kad šiuo metu tikrai ne pačios geriausios sąlygos šernams medžioti, pritarė ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Pasvalio skyriaus pirmininkas Rimantas Kregždė. „Prieš šį medžioklės sezoną mūsų rajone buvo apie 850–900 šernų. Įprasta, kad daugiausia šių žvėrių sumedžiojama žiemą, kai miške netrūksta sniego ir būna gan šalta. Per savaitę po 30–40 šernų nušaudavome ir sausio mėnesį. Bet pastaruoju metu rajono medžiotojams pavyksta nupilti tik po kelis šernus per savaitę. Nors žvėrys laikraščių neskaito, bet nesunku pastebėti, kad jie tapo atsargesni. Anot medžiotojų, nušauti šerną tykojant dabar tikrai nelengva, nes šie žvėrys ir šėryklose retai kada beapsilanko. Aišku dėl ko: kam jiems tos žmonių siūlomos atliekos, kai miške, nesant sniego, lengvai galima rasti ąžuolo gilių ar kitų skanėstų. Žemė miške jau atleista per dvidešimt centimetrų, jau pradėjo dygti ir ankstyviausi pavasariniai grybukai. Taigi jau dabar įmitusiems šernams mūsų pagalbos ieškant maisto, tikriausiai nebereikia“, – svarstė R. Kregždė, beje, pridūręs, kad per šį medžioklės sezoną, prasidėjusį pernai, gegužės 1-ąją, mūsų rajone jau sumedžiota apie 600 šernų.

Tačiau nereikia pamiršti, kad netruks užaugti jaunoji šių žvėrių karta. Kiemėnų būrelio medžiotojai jau gruodžio 27-ąją matė penkis šerniukus vedžiojančią patelę. Pavasarėjant tokių „mamyčių“ turėtų būti vis daugiau. Ne kiekvienam medžiotojui kyla ranka ir dabar paleisti šūvį į paršingą patelę, nes kai atlikęs „skrodimą“ viduje aptinki 7–8 šerniukus, tikrai nebesijauti esąs gamtos mylėtoju.

Po to, kai ištyrus dvi aptiktas šernų maitas buvo nustatyta, kad žvėrys nugaišo dėl afrikinio kiaulių maro, šalyje neužregistruota nė vieno šios ligos atvejo. Nors jau ištirta daugiau nei trys tūkstančiai mėginių. Dauguma jų paimti iš šernų, sumedžiotų per pastarąjį mėnesį. Taigi ar būtina naikinti šernus visoje šalies teritorijoje vienodai? Tarkim, kaip pasienyje su Baltarusija, taip ir Skuodo, Mažeikių, Pakruojo, Biržų ar Pasvalio rajonuose. Juk Latvija afrikinio kiaulių maro dar neaptiko ir jokių priemonių nesiima. Be to, sunku patikėti, kad Aplinkos ministerija žinos, kada laikas pasakyti: „Gana! Planas jau įvykdytas – šernai Lietuvoje išnaikinti“. Geriausiai tai matys patys medžiotojai, kuriuos jau dabar gąsdina medžioklės plotų atėmimu. Nesvarbu, kad tokių sankcijų valdžia medžiotojų būreliams taikyti neturi teisės. To nežinančiai Aplinkos ministerijai viskas gali būti paaiškinta teisme.

Tokių griežtų priemonių, kaip beveik visos šernų populiacijos sunaikinimas, netaikė nė viena valstybė, kurioje buvo kovojama su afrikiniu kiaulių maru. Tarkim, beveik trisdešimt metų šią problemą sprendusi Ispanija nė nebandė išnaikinti šernų. Juk visiems aišku, kad mirtiną kiaulių ligą į mūsų kraštus atgabeno ne šernai, o žmonės. Tačiau jų niekas už tai nei baudė, nei naikino... Paprasčiau buvo surasti „atpirkimo ožį“ – šerną.

Darbas, 2014 m. vasario 27 d., p. 3

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...