LŪS prezidiumo narių kreipimasis į Lietuvos ūkininkus

Viešas pareiškimas

Artėjant kiekvieniems Seimo rinkimams kyla didesnės ar mažesnės šmeižto bangos. Šiuo ginklu naudojamasi siekiant uzurpuoti, sugluminti rinkėją, palenkti savo pusėn – kad su savo kepurėmis per rinkimus suneštų ir supiltų didelius ir įtakingus olimpo kalnelius patogiems krėslams Seime, Vyriausybėje pasistatyti...

Tokios atakos artėjant šiems Seimo rinkimams sulaukė ir Lietuvos ūkininkų sąjunga. Atėjo sunkus išbandymų laikas mums, žemdirbiams. Jau kuris laikas mus skaldo. Jei suskaldys, tai ir ims valdyti. Ar leisimės? Ar atsilaikysime? Ar tapsime tik molio mase rankose tų, kurie per mūsų galvas siekia valdžios ir įtakos? Kad ši „vienų vartų“ kampanija skirta būtent tam, kad užimti trokštamus postus po Seimo rinkimų, išduoda ir tai, kad atvirų laiškų autoriai daugiausiai yra vienos partijos, kuri su kiekvienais rinkimais gauna vis mažiau žemdirbių balsų, nariai ir rėmėjai. Turime kaip niekad išlikti tvirti kaip uola ir nepadėti savo galvos ant žengiančių į politines aukštumas giljotinos. Turime pagaliau būti akylūs ir suprasti, kad nebūtinai tas žemdirbį gina, kas jo vardu dangstosi... Kokiai žemdirbių grupuotei atstovauja „Ūkininko patarėjas“, jei net už pinigus neviešina kitos nuomonės? Ar tas, kas užsakė visą šitą „muziką“ sumokėjo tiek, kad žurnalistų dantys jau apsemti?

Kopiančių į įtakingos valdžios patogius krėslus taikinyje – ne Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas – puikus žmogus, organizatorius, veiklus ūkininkas, jau antrą kadenciją išrinktas vadovauti Ūkininkų sąjungai. Vieną dieną dabartinių išpuolikų giriamo, jog „jo veiksmai aktyvūs ir Lietuvos Ūkininkų sąjungai naudingi“, o kitą dieną jau viešai reiškiama, kad „organizacijos vadovybė atitolo nuo savo narių, negina ūkininkų interesų, pataikauja valdžios institucijoms ir sistemingai konfliktuoja su LR žemės ūkio rūmais“. Taikinyje – sąjungos pirmininko postas, kuris yra labai svarbus formuojant žemdirbių nuomonę, kaip reikėtų balsuoti rinkimų dieną...

Koks kirminas graužia žmones, pasivadinusius iniciatoriais sąjungai demokratizuoti? Ogi lietuviškas pavydas. Viešai teigia, kad yra įsižeidę dėl to, kad Jonas Talmantas, kaip Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, gavo paramą cukrinių runkelių auginimo programoje iš Europos Sąjungos. Bet pamirštama pridurti, kad jis toks pat, kaip ir mes visi – ūkininkas iš Kėdainių rajono. Niekas jam pretenzijų nereiškė, kad mažai dirba žemdirbių naudai, kai cukrinių runkelių augintojai buvo ilgą laiką diskriminuojami, iki šiol niekada jiems nėra skirta jokia parama. SAPARD, BPD 2004–2006 metų laikotarpiu ir pradiniuose 2007–2013 metų KPP dokumentuose tokią paramą buvo draudžiama teikti dėl vykdomos cukraus sektoriaus reformos. Tačiau reforma baigta, tad laikas ir į lietuviškų cukrinių runkelių augintojus (visų ES šalių cukrinių runkelių augintojams tokia parama seniai teikiama) atsigręžti lygiai taip pat kaip ir į auginančius grūdines kultūras, besiverčiančius gyvulininkyste. Praėjusių metų vasario 15 d. žemės ūkio ministras savo įsakymu patvirtino 10 prioritetinių sektorių. Gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės, vaistažolininkystės ir cukrinių runkelių auginimo projektams buvo numatyta maksimali 400 tūkst. eurų suma. Šį klausimą svarstėme ir praėjusių metų kovo mėnesį Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiume – nė vienas prezidiumo narys neprieštaravo tokiems prioritetams. Juk galėjo tada kalbėti, rašyti, šaukti visai tautai, kokiai neteisybei ruošiamasi. Bet ne – tylėjo. Kyla klausimas, kodėl? Galvokim, kaip norim, bet jis prisimintas tik po metų, t. y. artėjant rinkimams. Kur buvo tie, kurie dabar viešai teigia taip uoliai besirūpinantys sąjungos prestižu, nerimauja dėl sąjungos ateities? Atsakymas aiškus: kurpė „juodųjų technologijų“ strategiją rinkimams, o žemdirbių interesai liko paskutinėje vietoje.

Grįžkim prie cukrinių runkelių augintojų investicinės paramos. Žinoma, paramos sumos visiems norintiems neužteko, parama skirta geriausioms paraiškoms, atitinkančioms visus Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimus. Būtų ir keista, ir juokinga, jei Jonas Talmantas nemokėtų parengti kokybiškos paraiškos... Tokiu atveju jo asmenybė sulauktų daug didesnio žiniasklaidos dėmesio ir opozicijos puolimo – žiū, rūpinasi visos sąjungos žemdirbiais tas, kuris pats savimi negali ir nemoka pasirūpinti... Kai nesuprantama, jog paraiškoms parengti taip pat reikia proto, tada lengviausia absurdiškai apkaltinti, kad parama pasinaudota pasinaudojus ir išankstine informacija, ir išimties tvarka... Atrodo, kad Jonui Talmantui ir jo norams lenkiasi net pats žemės ūkio ministras.

Kita vertus, kiekvieno rajono LŪS pirmininkai, jei jie dar ir tikri žemdirbiai, o ne vertelgos, yra pasinaudoję viena ar kita ES parama savo ūkiams. Augalininkystės ūkiai pirko už paramos lėšas žemės ūkio techniką, džiovyklas, gyvulininkai – pieno, mėsos gaminių gamybos įrangą ir t. t. Tai gal atsistatydinti reikėtų ir jiems?

Liaudies patarlė sako, kad žuvis genda nuo galvos. Bet tai tik uodegos pasiteisinimas. „Revoliucijų“ organizatoriai teigia, kad LŪS įstatai neleidžia rajonų skyrių nariams dalyvauti priimant svarbius sprendimus žemdirbiams rūpimais klausimais. Ką gero žemdirbių naudai yra pasiūlę sąjungos ardytojai? Kokius pasiūlymus pateikė? Kokių klausimų sąjunga nesvarstė ar atsisakė svarstyti? Žinoma, į šiuos klausimus atsakymų neturima, nes viešai reiškiamos pretenzijos – nepagrįstos, daugelis tų, kurie reiškia pretenzijas, susirinkimuose pasirodo kartą metuose. Kaip galima su tokiu lankomumu vertinti sąjungos darbą?

Šalies žemdirbiai tikros savo politinės jėgos, kuri galėtų jiems padėti, juos atstovauti, niekada ir neturėjo. Nes visada buvome skaldomi, nuteikinėjami vieni prieš kitus. Tokią suskaldytą masę lengviau valdyti, lengviau dėl vieno žemdirbio nesėkmių apkaltinti kitą žemdirbį. Bet tik ne tą, ne tuos, kurie tiesiogiai atsakingi už visos šalies žmonių, ne tik žemdirbių, viltingą ir teisingą ateitį. Gaila, kad artėjant Seimo rinkimams tokiu pat principu „skaldyk ir valdyk“ į šalies valdžios viršukalnę matyt kopia ir maištininkai iš mūsų tarpo.

Su kokiu sarkazmu politikai kartais mums replikuoja – „Jūs patys tarp savęs nesusišnekat... Tarp jūsų pačių vienybės nėra...“ Iš tiesų, kokių teisingų sprendimų, vieningos žemdirbiškos politikos mes siekiame, jei vieni apie batus, kiti – apie ratus, vieni kitus viešai koneveikiame. Ir po to stebimės – šalies valdžia žemdirbį skriaudžia.

Pastarieji įvykiai diktuoja įvairius galimus Lietuvos ūkininkų sąjungos sprendimus. Atrodo, atėjo metas apsivalyti ir išsigryninti: kas yra balta, o kas – juoda. Šalies žemdirbius raginame nesuklysti pasirenkant, kur yra tikrovė, o kur – tik miražas.

Nelikime abejingi ir patys kovokime už savo organizacijos nepriklausomumą nuo politinių jėgų!

2012 m. birželio 22 d. LŪS XXIV-ojo suvažiavimo metu sutarta šių LŪS prezidiumo narių:
LŪS vicepirmininkė, Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Onutė Kartavičienė
LŪS vicepirmininkas, Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas
LŪS vicepirmininkas, LŪS Kaišiadorių skyriaus pirmininkas Saulius Stirna
LŪS Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus
LŪS Ignalinos skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė
LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė
Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Romualdas Kubaitis
Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Žilinskas
LŪS Lazdijų skyriaus pirmininkas Sigitas Arbačiauskas
LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas Alvidas Vasiliauskas
Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vilhelminas Janušonis
Šiaulių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...