Pamiršti pasiutligę dar anksti

Rugsėjo 28-oji minima kaip Pasaulinė pasiutligės diena. Dar prieš kelis metus buvusi pavojingai išplitusi užkrečiama mirtina liga vien mūsų rajone pasitaikydavo dažniau nei kartą per savaitę. Bet kai 2006 m. Lietuvoje buvo pradėta vykdyti pagrindinių pasiutligės sukėlėjo platintojų – laukinių plėšrūnų – vakcinacija iš oro, situacija pasikeitė į gerąją pusę. Nors kalbėti apie pasiutligę būtuoju laiku, arba išvis ją pamiršti gal dar anksti. Nes užkrato platintojų – rudųjų lapių, usūrinių šunų, kiaunių populiacijos mūsų miškuose per tą laiką nesumažėjo. Į svarbiausius klausimus apie pasiutligę sutiko atsakyti Pasvalio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Vygaudas Bružas.

– Kokie būdingi pasiutligės požymiai ir kaip atpažinti pasiutusį gyvūną?

– Pasiutlige užsikrėtę gyvūnai visada nugaišta, nes ligos virusai pažeidžia galvos ir stuburo smegenis. Pasikeičia pasiutlige sergančių gyvūnų elgsena. Naminiai gyvūnai gali būti sutrikę, susijaudinę ar agresyvūs. Sergantys laukiniai gyvūnai atklysta į gyvenvietes ir puola gyvulius bei žmones. Padidėja gyvūnų jautrumas šviesai, garsui ir lietimui. Be to, pasiutlige sergantys gyvūnai dėl ryklės paralyžiaus seilėjasi. Taip pat pakinta jų eisena, atsiranda raumenų traukuliai, išsivysto raumenų silpnumas bei paralyžius. Pasikeičia ir gyvūnų balsas.

– Kaip užsikrečiama pasiutlige?

– Sergantys gyvūnai virusus išskiria su seilėmis. Todėl dažniausiai užsikrečiama įkandus. Pasiutlige galima užsikrėsti ir sergančio gyvūno seilėms ar užkrėstiems audiniams patekus ant pažeistos odos ar gleivinių. Labai pavojingi mažai kraujuojantys įkandimai. Ypač jei įkandama į galvą. Ligos inkubacinis periodas būna gana įvairus. Jis gali trukti nuo vienos iki kelių savaičių.

– Kaip elgtis, jei įkando ar apdraskė nepažįstamas gyvūnas?

– Pas sąžiningus ir atsakingus savininkus šunys ir katės yra paskiepyti nuo pasiutligės. Todėl po apdraskymo ar įkandimo galbūt pakaks tik pokalbio su augintinio šeimininku. Jeigu gyvūnas skiepytas, pavojaus dėl pasiutligės nėra. Tačiau pasitaiko ir nesąžiningų savininkų, nevakcinuojančių savo augintinių. Be to, žmones gali apkandžioti ir benamiai gyvūnai. Tokiu atveju, jeigu įkando nepažįstamas gyvūnas, pirmiausia reikia informuoti teritorinę tarnybą apie įvykį, nes gal dar įmanoma pagauti įtariamą gyvūną ir patalpinti jį karantinavimui bei stebėjimui. Žaizdą būtina nuplauti vandeniu su muilu ir ją dezinfekuoti. Kadangi šios priemonės neapsaugos nuo pasiutligės, kuo greičiau reikia kreiptis į artimiausią medicinos įstaigą ir informuoti apie įvykį gydytojus. Jeigu po pagauto gyvūno karantinavimo ir stebėjimo, trunkančio 14 dienų, jam nepasireikš pasiutligės simptomai, žmogaus vakcinacija bus nutraukta. Tačiau jeigu gyvūnas nebus pagautas, siekiant išvengti mirtinai pavojingos ligos, gydytojai turės atlikti pilną vakcinavimo programą.

– Kaip apsaugoti save ir augintinius?

– Visi gyvūnų savininkai privalo savo augintinius nuo pasiutligės vakcinuoti kartą metuose. Vakcinaciją atlieka visi privatūs veterinarijos gydytojai.

– Kaip atliekama laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės?

– Šiam tikslui naudojami specialūs jaukai su vakcina. Vakcinacija atliekama du kartus metuose. Ją atliekant jaukai su vakcina yra išmėtomi iš lėktuvo trijose Baltijos šalyse vienu metu. Taigi vakcinacija vykdoma visoje Lietuvos teritorijoje, išskyrus kai kurias zonas. Tarkim, virš miestų, ežerų, Ignalinos atominės elektrinės jaukai nemėtomi. Viename kvadratiniame kilometre turi būti išbarstoma ne mažiau kaip 20 jaukų.

– Kuo tie jaukai patraukia gyvūną ir kaip jie veikia?

– Vakcinos kapsulė įdėta į jauką, kuriame yra negyvūninių komponentų ir žuvies miltų. Gyvūnus privilioja žuvies kvapas. Ėdant jauką, plyšta kapsulė, kuri sužeidžia ryklės gleivinę ir vakcina patenka ant jos ir tonzilių. Taip laukinių gyvūnų organizme susidaro imunitetas lauko virusui ir pasiutligė nebeplinta. Imunitetas susidaro per 21 dieną ir trunka vienus metus.

– Kaip tie jaukai atrodo ir kaip elgtis radus?

– Jaukas yra apvalios arba keturkampio formos. Radus jų negalima liesti. Jeigu vakcinos kapsulės turinys pateko į burną, nosį ar akis, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Tokiu atveju žmonės turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės. Jeigu jaukai aptinkami prie gyvenamųjų namų ar sodybų ir kelia pavojų žmonėms, būtina apie tai pranešti teritorinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Jos specialistai atvyks ir jaukus paims. Jeigu jauką suės naminiai gyvūnai, pavojaus užsikrėsti pasiutlige jiems nėra.

– Ar pateisino lūkesčius laukinių gyvūnų vakcinacija?

– Su kaupu. Jeigu 2005-aisiais mūsų rajone dar buvo užregistruoti 57 pasiutligės atvejai, tai pradėjus vakcinaciją iš oro, nustatytų susirgimų vis mažėjo. Tarkim, 2008 m. Pasvalio rajone buvo užregistruoti trys atvejai, 2009 m. – nė vieno, 2010 m. – vienas, pernai ir šiemet kol kas nenustatyta nė vieno atvejo. Šalyje situacija irgi neatpažįstamai pasikeitė. Jeigu 2006 m. buvo 2232 atvejai, tai pernai – jau tik 14, šiemet – 5. Tačiau vakcinacija iš oro dar kurį laiką vyks. Ji bus nutraukta praėjus mažiausiai metams po paskutinio nustatyto pasiutligės atvejo. Taigi nereikia stebėtis, kad rudeninis jaukų mėtymo etapas jau prasidėjo. Mūsų rajono teritoriją jis pasieks lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje.

Darbas, 2012 m. rugsėjo 27 d., p. 1–2

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...