Žemės konsolidacija padės spręsti ir senas problemas

Žemės ūkio ministerijos organizuotame seminare Pušaloto seniūnijos gyventojams „Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritis „Žemės konsolidacija“ Valstybės žemės fondo Panevėžio filialo direktorius Alfonsas Švipas ir šio filialo Pasvalio–Biržų darbo grupės vadovas Sigitas Šukys pirmiausia akcentavo keleriopą konsolidacijos naudą. Jos metu pagal žemės savininkų pageidavimus sklypus keičiant vietomis, jungiant, sugrupuojant, keičiant jų ribas, galima suformuoti racionalaus dydžio bei formos ūkio valdas, pagerinti jų glaustumą. Be to, konsolidacija padeda sukurti pageidaujamą kaimo infrastruktūrą, suprojektuoti sklypus viešajam interesui tenkinti.

Dažnas ūkininkas turi įsigijęs po kelis ar net keliolika atskirų sklypų. Jam ūkininkauti nepatogu, nes tie sklypai paprastai yra išsimėtę po atskirus masyvus. Per darbymečius traktoriams ir kombainams tenka važinėti iš vieno sklypo į kitą, gaištamas laikas, smarkiai padidėja išlaidos kurui. Sustambinus žemės sklypus, tokių bėdų nebeliktų.

Vidutinis sklypo dydis Lietuvoje – vos 12,5 ha, kai tarkim, Didžiojoje Britanijoje – 65 ha. Trys ketvirtadaliai visų sklypų Lietuvoje nesiekia nė dešimties hektarų. Sklypai labai susmulkėjo, kai grąžinant žemę savininkams, ji buvo „kilnojama“ iš vienos vietos į kitą, kai žemę dalijosi paveldėtojai, taip pat paskyrus asmeninio ūkio sklypus – vadinamuosius trihektarius.

Konsolidacijos projektų rengimas

Žemės konsolidacijos projektų rengimas konkrečioje vietovėje pradedamas gavus ne mažiau kaip penkių sklypų, kurie priklauso ne mažiau kaip penkiems žemės savininkams ir yra vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, prašymus. Bendras pageidaujamas pertvarkyti sklypų plotas turi būti ne mažesnis kaip 100 hektarų, tačiau pirmenybė teikiama tiems projektams, kuriuose yra daugiau dalyvių ir didesni žemės plotai.

Žinoma, retai būna taip, kad prašymus dalyvauti konsolidacijos projekte pateikia visi vienoje ar kitoje teritorijoje esančių sklypų savininkai. Todėl būtina, kad atsirastų keletas iniciatorių, kurie konsolidacijos naudą aiškintų savo sklypų kaimynams ir įtikintų juos, kad dalyvauti projekte tikrai verta. Juk žemės konsolidacija naudinga ir tiems sodiečiams, kurie turi bei savo reikmėms naudoja, tarkim, tik vieną sklypą. Už konsolidacijai skirtas lėšas atliekami ir tokių sklypų kadastriniai matavimai, jų ženklinimas vietoje. Jei už šiuos darbus tektų mokėti pačiam žemės savininkui, jam tai kainuotų tikrai nepigiai.

Todėl būtina, kad atsirastų keletas iniciatorių, kurie konsolidacijos naudą aiškintų savo sklypų kaimynams ir įtikintų juos, kad dalyvauti projekte tikrai verta.
Nepraleisti progos turėtų ir žemės sklypų bendrasavininkai, nes konsolidacijos proceso metu jiems bus suformuoti atskiri sklypai, atliekant ne tik kadastrinius matavimus, ženklinimą, bet ir padengiant sklypų registravimo Nekilnojamojo turto registre išlaidas.

Dažno sklypo savininkas turi problemų dėl privažiavimo prie savo žemės, nes ankstesniuose žemės reformos etapuose kelių tinklo išdėstymui nebuvo skirta pakankamai dėmesio. Tačiau kiekvienas sklypas yra kažkieno nuosavybė ir savininkui reikia kaip nors jį pasiekti. Todėl sklypus apraizgė ištisi lauko keliukų labirintai. Žemės konsolidacijos proceso metu bus suprojektuota kelių infrastruktūra. Žinoma, keliams tiesti reikės ieškoti kitų lėšų, tačiau turint projektą tą daryti gerokai lengviau.

Konsolidacijoje dalyvauja ir laisvos valstybinės žemės sklypai. Todėl privačių žemės sklypų ribos gali būti keičiamos valstybinės žemės sąskaita. Pasvalio rajone konsolidacijos projektas šiuo metu įgyvendinamas Krinčino seniūnijoje. Projektas apima 1952 hektarus, jame dalyvauja 115 žemės savininkų ir 275 sklypai. Vidutinis vieno sklypo dydis – 7 hektarai.

Skirta 56 mln. litų

Išklausę, į susitikimą Pušalote atvykusių Valstybės žemės fondo specialistų pateiktą informaciją apie žemės konsolidaciją, jos nauda jau neabejojo ne tik susitikime dalyvavę ūkininkai, bet ir kiti sodiečiai.

– Turiu susigrąžinusi 4,5 hektaro tėvų žemės. Buvusioje vietoje jos neatidavė, o atmatavo po mažą sklypelį net septyniose skirtingose vietose. Taip kaip man ją dabar apeiti? – su viltimi, jog pagelbės žemės konsolidacija klausė aktyvi įvairių seminarų dalyvė pušalotietė Zita Gailiūnienė.

Žemės ūkio skyriaus specialistė Pušaloto seniūnijoje Vilma Knizikevičienė minėjo, jog iš pateiktų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijų irgi aiškiai matyti kiek daug smulkių, atskiruose masyvuose išsimėčiusių žemės sklypų deklaruoja ūkininkai. Konsolidacija jiems pagelbėtų sukurti daug racionalesnes žemės valdas.

Prašymus dėl dalyvavimo žemės konsolidacijos projekte kuo skubiau reikia pateikti Valstybės žemės fondo Panevėžio filiale. Prašyme būtina nurodyti, žemės sklypų kadastro numerius, surašyti kokių pertvarkymų žemės valdoje pageidauja jos savininkas. Reikėtų pridėti ir žemės sklypų planus.

Prašymus dėl dalyvavimo žemės konsolidacijos projekte kuo skubiau reikia pateikti Valstybės žemės fondo Panevėžio filiale.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą konsolidacijos projektų finansavimui yra skirta 56 mln. litų. Šios lėšos gali būti naudojamos: žemės konsolidacijos projektų, kompleksinio kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimui, turto vertinimui ir žemės vertinimo plano parengimui, pertvarkomų žemės sklypų paženklinimui vietovėje, atliekant kadastrinius matavimus, registre įregistruotų žemės sklypų duomenų įsigijimui ir pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimui ar patikslinimui bei žemės sandorių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, kitoms su žemės konsolidacijos projekto organizavimu susijusioms išlaidoms.

Darbas, 2012 m. rugsėjo 29 d., p. 2