Finansavimas melioracijos grioviams tvarkyti

Ūkininkus jau seniai neramino jų žemėse plytintys itin prastos būklės melioracijos grioviai, apžėlę medžiais ir krūmais. Tačiau jų sutvarkymas leistų efektyviai išnaudoti nedirbamus žemės plotus, išsaugotų kraštovaizdį ir nekeltų grėsmės ūkininkų pasėliams.

Savivaldybėje susirinkusiems mūsų rajono ūkininkams Žemės ūkio ministerijos Melioracijos skyriaus vedėjas Vytautas Byla pasakojo, kaip žemdirbiai gali susitvarkyti nenaudojamus žemės plotus, pasinaudodami valstybės jiems teikiama parama. Taigi, šio susitikimo tikslas buvo supažindinti melioracijos griovių tvarkymo veikla užsiimti pasiryžusius žemdirbius su Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“įgyvendinimo taisyklėmis.

Itin prasta griovių būklė

„Valstybei šiuo metu priklauso 63 tūkst. kilometrų melioracijos griovių. Iš jų 53 tūkst. kilometrų yra magistraliniai. Maždaug pusę jų reikėtų kuo greičiau rekonstruoti, nes jie nebeatlieka savo funkcijų. Pastaraisiais metais skiriama tik trečdalis pagal patvirtintą programą melioracijai reikalingų valstybės biudžeto lėšų, todėl dauguma griovių tinkamai neprižiūrimi. Atsirado galimybė gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, melioracijos griovių priežiūrai ir kompensuoti melioruotos žemės naudotojams tiesiogines išlaidas už atliktus smulkius priežiūros darbus“, – kalbėjo skyriaus vedėjas V. Byla.

Pranešėjas priminė, kad svarbiausi minėtos priemonės tikslai – išsaugoti kraštovaizdį bei pašalinti neprižiūrimų melioracijos griovių neigiamą poveikį sausinimo sistemoms ir kaimo vandentvarkos infrastruktūrai.

Ūkininkams buvo priminta, kad paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. V.Byla taip pat sakė,
kad „didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui – 50 tūkst. litų ir kad gali būti finansuojamos visos tinkamos finansuoti paraiškoje nurodytos išlaidos“.

Skaičiavimai atlikti orientuojantis pagal vidurkį, kad kilometro atkarpos sutvarkymui vidutiniškai išleidžiama penki tūkstančiai litų. Pareiškėjas galėtų sutvarkyti apie dešimt kilometrų visais teisės pagrindais jam įteisinto melioracijos griovio, nes dauguma melioracijos griovių esančių ūkininkų nuosavoje žemėje tokio ilgio nesiekia.

Žemdirbiai domėjosi, kuo vadovaujantis nustatyta būtent tokia didžiausia paramos suma. V. Byla, kaip pagrindinį kriterijų įvardino dabartinius melioracijos įkainius. „Priklausomai nuo griovio būklės, vieno kilometro priežiūra gali kainuoti nuo dviejų iki dešimties tūkstančių litų, –pasakojo jis. – Skaičiavimai atlikti orientuojantis pagal vidurkį, kad kilometro atkarpos sutvarkymui vidutiniškai išleidžiama penki tūkstančiai litų. Pareiškėjas galėtų sutvarkyti apie dešimt kilometrų visais teisės pagrindais jam įteisinto melioracijos griovio, nes dauguma melioracijos griovių esančių ūkininkų nuosavoje žemėje tokio ilgio nesiekia“, – paaiškino ministerijos atstovas.

Gauti paramą – nesudėtinga

Tarp tinkamumo kriterijų, norint gauti paramą, nurodyta, kad melioracijos griovys, arba jo dalis, kuriame pareiškėjas vykdys taisyklėse numatytas veiklas, turi būti jo ir valdomi nuosavybės teise arba kitais teisėtais pagrindais.

Klausimų kilo stambiems ūkininkams, kurie dažniausiai didesnę dalį žemės nuomojasi. Todėl ir griovys ar jo dalis, jiems gali nepriklausyti. Bet V.Byla nuramino susirinkusiuosius, paaiškinęs, kad „atlikti griovio sutvarkymo darbus ir gauti už tai paramą jie irgi gali. Tereikia, kad griovio nuomos ar panaudos sutartys būtų sudarytos ne trumpesniam kaip 6 metų laikotarpiui nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Toks laiko tarpas nustatytas dėl to, kad pareiškėjas, teikiantis paraišką, privalo įsipareigoti 5 metus vykdyti tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą: šienauti žolę, šalinti krūmus, valyti vagą nuo augmenijos“.

Turi būti tvarkomi abu lygiaverčiai einantys griovio šlaitai. Į paramą pretenduoti gali ūkininkas, įsipareigojęs sutvarkyti ne mažesnį, kaip 1 hektaro melioracijos griovių plotą, kurio vientisa dalis negali būti mažesnė negu 0,3 hektaro“. Anot melioratorių, hektaras griovio maždaug atitinka kilometrą jo ilgio. Žinoma, į tą patį plotą įskaičiuojant ir vieno metro pločio apsauginę daugiamečių žolių pagriovio juostą.

Pranešėjas taip pat pridūrė, kad „turi būti tvarkomi abu lygiaverčiai einantys griovio šlaitai. Į paramą pretenduoti gali ūkininkas, įsipareigojęs sutvarkyti ne mažesnį, kaip 1 hektaro melioracijos griovių plotą, kurio vientisa dalis negali būti mažesnė negu 0,3 hektaro“. Anot melioratorių, hektaras griovio maždaug atitinka kilometrą jo ilgio. Žinoma, į tą patį plotą įskaičiuojant ir vieno metro pločio apsauginę daugiamečių žolių pagriovio juostą.

V.Byla taip pat pabrėžė, kad reikėtų atkreipti dėmesį į tinkamas finansuoti išlaidas, kurioms priskiriami krūmų, medžių bei kitos augalijos, augančios ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo ir sutvarkymo darbai, taip pat augalijos išvalymo iš melioracijos griovio dugno, bei drenažo žiočių ir latakų išvalymo ir sutvarkymo darbai.

Darbas, 2012 m. gegužės 29 d., p. 2