Investicijos ant stogo ir po žeme

Įsisavinant Europos Sąjungos paramos lėšas pagal Kaimo plėtros programos priemones „Melioracijos įrenginių renovavimas“ ir „Asbesto turinčios stogų dangos keitimas“ Pasvalio kraštas yra visos šalies lyderis. Lietuvos žemdirbiai iš viso yra pateikę apie 300 melioracijos įrenginių renovavimo projektų, o 24 iš jų – pasvaliečiai. Dėl stogų atnaujinimo Lietuvoje buvo gautos 8039 paraiškos, tarp jų 274 – iš Pasvalio.

Domėdamasis gerąja mūsų krašto patirtimi, praėjusios savaitės penktadienį čia lankėsi žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Būtent jo vadovaujama ministerija kuruoja abiejų minėtų Kaimo plėtros programos priemonių įgyvendinimą. Kartu atvažiavo ŽŪM kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Daugalienė, Išteklių ir kokybės politikos departamento melioracijos ir bio-kuro skyriaus vedėjas Vytautas Byla, Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Saulius Silickas.

 

Nukelti nuo stogo – neužtenka

Lydimi Seimo nario Antano Matulo ir mūsų Savivaldybės vadovų, svečiai pirmiausia apsilankė Namišių kaimo ūkininko Vytauto Banio sodyboje. Šiuo metu joje kaip tik keičiama gyvenamojo namo šiferinė stogo danga.

Vytautas Banys minėjo, kad įkurtuves čia atšventė 1987-aisiais, taigi senajai stogo dangai – jau ketvirtis amžiaus. Ta pačia proga gyvenamąjį namą ketinama apšiltinti, pagražinti jo fasadą.

– Daug ką abu su sūnumi darom patys, jei ko nemokame, talkon kviečiamės tą darbą išmanančius kaimynus. Kai savo namo stogą sumanys keisti jie – talkinsime mes, – šypsojosi jaukios, labai tvarkingos sodybos šeimininkas. – Išlaidų kol kas neskaičiavome, bet manau, jog paramos sumos, kuri gali siekti 10 tūkst. litų, tikrai užteks, kad, kaip ir yra numatyta, kompensuotų pusę išlaidų už naują stogo dangą. Žinoma, visada bus ir dejuojančių, kad tokia parama per maža, kad kompensacijas moka tik už naują stogo dangą, o už darbą jų neduoda. Bet nenorėkim, kad už mus kažkas kitas ir darbą padarytų, ir dar už tą darbą sumokėtų.

Ministras ir parlamentaras ne tik apžiūrėjo statybas, pakalbino plušančius vyrus, bet ir patys talkino kraunant senąjį, nuo stogo nuluptą šiferį ant keltuvo skydo.

Anot Vytauto Banio, kai kas pyksta, o jis pats labai džiaugiasi reikalavimu asbesto turinčią stogo dangą pristatyti į utilizavimo įmonę. Tik turint dokumentus, kad ji priduota, bus sumokėti paramos pinigai.

– Kai asbestinio šiferio lakštai guli ant stogo nejudinami, kai jie dar nesuskeldėję, didelio pavojaus nėra. Pavojingiausios – asbesto dulkės, pakylančios, kai tokio šiferio lakštai dūžta ar lūžta. Pažįstu nemažai žmonių, kurie senus šiferio lakštus paprasčiausiai sutrupina ir užpila kelio duobes arba sukioja kieme, neva, kad būtų sausiau. Ant kelio supiltas asbesto atliekas dar labiau susmulkina per juos važiuojančių mašinų ar traktorių ratai. Sunku nuspėti, kiek nuodų patenka į aplinką, nugula ant žolės, daržovių, uogų, vaisių. Jomis kvėpuojama nuolat – diena po dienos, metai po metų. Todėl reikalavimas utilizuoti asbestinę stogo dangą yra tiesiog būtinas. Kad į aplinką patektų kuo mažiau pavojingų dulkių, mes net lupdami senąją stogo dangą stengiamės šiferio lakštų nesulaužyti, atsargiai ir saugiai juos sukrauti. Juk labai svarbu ne tik nukelti tą nuodą nuo stogo, bet ir padėti jį ten, kur priklauso, – įsitikinęs namišietis.

Namišiai – ūkininkų kraštas

Kad parama keičiantiems stogų dangą galėtų pasinaudoti kuo daugiau kaimo žmonių, vadovautasi nuostata, jog paraiškas gali teikti tik tie sodiečiai, kurie iki šiol dar nėra gavę ES paramos. Todėl daugelis ūkininkų gauti kompensacijų už naują stogo dangą jau nebegalėjo. Namišietis Vytautas Banys – vienas tų ūkininkų, kurie stiprų ūkį sukūrė nesinaudodami jokia parama.

– Ūkininkauti pradėjome prieš du dešimtmečius, turėdami vos pusantro hektaro žemės. Iš pradžių laikėm karves, auginom kiaules. Dabar ūkio valdos išsiplėtė iki 400 hektarų. Sūnus Aidas įregistravo savo atskirą ūkį. Jis, kaip jaunasis ūkininkas, ES paramą yra gavęs ne kartą. Verčiamės augalininkyste. Šiemet auginam žieminius ir vasarinius rapsus, kviečius, salyklinius miežius, – pasakojo Vytautas.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pastebėjo, kad paskelbus kokią nors naują paramos priemonę visada atsiranda nemažai skeptikų. Bet, kai jie pamato, jog parama sumaniai pasinaudojo kaimynas, kaip ir būdinga lietuviams, ima pavydėti. Anot ministro, tokiems žmonėms visada viskas negerai.

– Matau, kad jūsų krašte toks požiūris nebūdingas. O Namišiai ypatingi dar ir tuo, kad nors kolūkis čia iširo vienas iš pirmųjų, niekur nesimato sugriautų fermų ar sandėlių. Turbūt todėl, kad greitai atsirado stiprių ūkininkų. Žinau, kad netoli jūsų ūkininkauja anglai, danai, žemės ūkio bendrovę nusipirkę kauniečiai. Bet ten tikrai nėra tokios jaukios bendrystės, šeimyniškumo dvasios, kokią gali pajausti lankydamas Lietuvos ūkininkus.

Namišių seniūnas Kęstutis Valantonis atitarė, kad Namišių seniūnijoje yra per pusę šimto ūkininkų, turinčių gan plačias valdas – daugiau kaip po pusę šimto hektarų.

Kalbėjosi ir apie bebrus

Rodydamas naujausią ūkio pirkinį – modernų teleskopinį keltuvą, Vytautas Banys įvardijo skaudžią ūkininkams problemą – bebrų daromą žalą:

– Prarandame turbūt jau nebe milijonines, o milijardines sumas, nes dėl tvinstančių laukų žūsta ne tik pasėliai, bet genda ir po žeme sukloti brangūs melioracijos įrenginiai. Bebrai nugraužia parkų medžius, soduose – vaismedžius. Nesuprantu, kodėl Lietuvoje bebrai taip saugomi. Neseniai per televiziją rodė pompastišką reportažą apie gamtos mylėtoją, kuris išvadavo į spąstus įkliuvusį bebrą. O juk šių gyvūnų daroma žala jau tiesiog nebevaldoma, ūkininkams ji tampa tikru galvos skausmu. Teleskopinį keltuvą pirkom, kad lengviau būtų sukrauti grūdus. Bet dabar šią brangią techniką tenka gadinti ardant bebrų suręstas užtvankas. Deja, bebrų vienas neįveiksi, jų pilna prisiveisę visoj Lietuvoj.

Ministras ūkininkus paragino naudotis šiemete naujove: deklaruojant pasėlius, galima deklaruoti ūkių valdose esančius griovius. Už juose augančių medžių ir krūmų iškirtimą bei griovių išvalymą, o po to – už jų priežiūrą bus mokama ES parama. Iškirtus grioviuose medžius, čia nebeturės ką veikti ir bebrai.

Bet Vytauto Banio nuomone, vien tik tokių priemonių vargu ar užtektų. Bebrai sugeba pastatyti užtvanką ir ten, kur nėra nė vieno medelio – ją sulipdo į griovį sustūmę ir sutvirtinę velėną.

Išlydėdami ministrą Kazį Starkevičių ūkio šeimininkai dėkojo jam už supratingumą, už ūkininkams palankius sprendimus, linkėdami kad ir ateityje tokio puikaus ministro niekas nenustumtų į šoną.

Ramužiečio ūkyje – skraidanti technika

Svečiams dar viešint Namišiuose, virš Vytauto Banio sodybos kelis kartus praskrido Ramužių kaimo ūkininko Vydo Gabriūno lėktuvas, tarsi kviesdamas svečius paskubėti, nes kitas jų vizitas buvo numatytas būtent ramužiečio ūkyje.

Melioracijos statinių naudotojų asociacijos „Ramužiai“, kuriai vadovauja Vydas Gabriūnas, narių valdose neseniai buvo baigta melioracijos įrenginių renovacija.
Anot Seimo nario Antano Matulo, svečiai, nuo kalniuko išvydę Vydo Gabriūno sodybą, sakė pasijautę tarsi lankytų kokį turtingą ir labai tvarkingą Danijos ar Švedijos ūkininką. Iš tolo švietė nauji pastatai, spindėjo ant pievos nutūpę lėktuvai: paties sodybos šeimininko, o dar vienu į svečius atskrido geras ūkininko pažįstamas, iš Namišių kilusio lakūno Gintauto Griauzdės sūnus Laurynas, irgi pilotuojantis lėktuvą.

– Širdį suspaudė ne lietuviškas pavydas, o džiaugsmo ašara. Juk smagu, kad Lietuvoje yra tiek daug darbščių ir sumanių ūkininkų, kad jie turi tokių įdomių pomėgių, kad gali įsigyti ne tik modernios žemės ūkio technikos, bet ir lėktuvą. O Žemės ūkio ministerija elgiasi labai išmintingai, paramos lėšas melioracijos įrenginiams renovuoti investuodama ten, kur jos tikrai atsipirks – derlingose mūsų krašto žemėse. Didesnės investicijos į Pasvalio kraštą atėjo ne todėl, kad ministras mūsų žemdirbiams jaučia daugiau simpatijų, o pirmiausia todėl, kad mūsų rajone susikūrusios aktyvios melioracijos statinių naudotojų asociacijos, padedant savivaldybės specialistams, parengė kokybiškus projektus, – teigė parlamentaras.

Kaimynai tegul nepavydi

Asociacijos „Ramužiai“ narių žemėse melioracijos įrenginių atnaujinimo projektą įgyvendinusios UAB „Pasvalio melioracija“ atstovas Juozas Stulga minėjo, kad tokie projektai nėra sudėtingi, bet darbas labai atsakingas, nes nuo jo kokybės priklauso, ar po to gerai veiks drenažas.

– Šį projektą turėjom užbaigti tik kitų metų rudenį, bet pavyko gerokai greičiau. Su asociacijos vadovu Vydu Gabriūnu vienas kitą suprasdavom iš pusės žodžio. O tartis reikėjo dažnai.

Ūkininkas leido mums darbuotis ir apsėtuose plotuose. Žinoma, pasėlius apgadinom, užtat laukuose, kur buvo atnaujintas drenažas, dabar vėl žaliuoja javai, nes darbus pabaigėm iki pavasario sėjos, – džiaugėsi Juozas Stulga.

Ūkio savininkas Vydas Gabriūnas sakė, kad aplinkiniai laukai buvo melioruoti prieš pusšimtį metų. Per tą laiką įrenginiai paseno ir susidėvėjo. Į šlapias dirvas technika galėdavo įvažiuoti tik gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Įgyvendinus projektą, drenažas renovuotas 124 hektarų plote ir šie laukai šiemet žada gerą derlių.

– Įsitikinau, kad jūsų krašte gyvena veiklūs ir drąsūs ūkininkai. Jie pirmieji išbando mūsų pasiūlytus naujus projektus, kai daugelis kitų tik stebi: pavyks ar nepavyks. Po to klausia: kodėl tiek daug paramos atidavėt Pasvalio rajonui? Aš atsakau irgi klausimu: o kas trukdė jums rašyti projektus ir teikti paraiškas? – mūsų krašto ūkininkus gyrė

žemės ūkio ministras. – Manau, kad daugiausia krizių Lietuvoje sukelia spekuliacijos – nuomonėmis, jausmais, žmonių baimėmis. Tačiau ūkininkai labai išmintingai viską sustato į savo vietas. Didelį darbą atstovaudamas žemdirbių interesams nuveikė jūsų išrinktas Seimo narys Antanas Matulas. Nors jis pagal sfiecialybę gydytojas, bet į žemdirbiškų įstatymų projektus įsigilina geriau negu kai kurie žemės ūkio specialistai. O svarbiausia, kad apie visas naujoves jis suskuba pranešti savo krašto žmonėms ir paragina jomis naudotis. Renovuojant melioracijos įrenginius Pasvalio krašto laukuose investuota per 24 milijonus litų. Dabar ūkininkams siūloma paramamelioracijos

grioviams sutvarkyti. Jų Lietuvoje yra apie 60 tūkst. kilometrų. Žinoma, prisiimti atsakomybę už melioracijos griovių priežiūrą ūkininkams nemenkas iššūkis, bet šis darbas – labai reikalingas. Manau, jūs patys puikiai tą suprantat. Ir tegul paskui nepavydi kaimynai, kad Pasvalys ir vėl bus pirmas, kad jam vėl geriau pasiseks. Antra vertus, visi turėtų žinoti, kad dalinti pinigus už dyką žada tik populistai. Tarkim, už apleistą žemę neturi būti mokamos jokios išmokos.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Pasvalio skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis gerų žodžių ministrui negailėjo už geras idėjas ir kantrybę aiškinant jų naudą.

Norintieji apžvelgti ramužiečio ūkininko laukus iš paukščio skrydžio, buvo kviečiami sėstis į lakūno-ūkininko Lauryno Griauzdės pilotuojamą lėktuvą.

Darbas, 2012 m. gegužės 31 d., p. 1–2

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...