Surašymo rezultatai turi padėti reikalaujant didesnių išmokų

Visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatai, kuriuos paskelbė Statistikos departamentas, suteikia rimtų argumentų reikalauti didesnės paramos šalies žemės ūkiui, taip pat atskleidžia teigiamus ir neigiamus pokyčius šiame sektoriuje, leidžia palyginti Lietuvos ir kaimyninių valstybių situaciją.

Aišku, daugiausia triukšmo sukėlė faktas, kad 2010 m. surašymo duomenimis bendras žemės plotas yra didesnis kaip 3 mln. hektarų. Iš jų naudojamos – apie 2,8 mln. ha. Tuo tarpu Europos Komisijos pateiktos išmokų sumos 2014–2020 metams yra apskaičiuotos 2,6 mln. ha žemės plotui. Tiek Žemės ūkio naudmenų buvo deklaruota 2009-aisiais. Kad deklaruojami žemės naudmenų plotai kasmet didėjo tikriausiai žino visi. Tarkim 2004-aisiais, kai Lietuva dar tik ruošėsi tapti Europos Sąjungos nare, bendras žemės plotas sudarė apie 2,3 mln. ha.

Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento, visuotinio žemės ūkio surašymo komisijos nario Jeronimo Kraujelio, kol kas tik daug kalbame apie tiesioginių išmokų hektarui priartinimą bent prie ES 27 šalių vidurkio. Tačiau tai gali likti nepasiekiama svajone jei žemės ūkio naudmenų plotas kasmet didės. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas mano, jog 2014 metais gali būti deklaruota 300 tūkst. hektarų daugiau nei 2009-aisiais. Tai visiškai tikėtina, nes pernai žemės ūkio naudmenų deklaruotas plotas šalyje siekė 2 mln. 737 tūkst. ha, o šiemet – jau apie 2 mln. 784 tūkst. ha.

Pasak J. Kraujelio, Lietuvos derybininkai Briuselyje turėtų reikalauti pataisyti skaičiavimus bent pagal 2010 m. surašymo duomenis ir padidinti metinę išmokų sumą maždaug 150 mln. litų. „Visuotinis žemės ūkio surašymas atliktas taikant visoms Europos Sąjungos šalims bendrą metodiką, tad jo duomenys turi būti pripažinti. Kam tuomet milijonus litų kainavęs surašymas reikalingas, jei negalėtume juo pasinaudoti“, – svarstė J. Kraujelis.

Jo nuomone, į surašymo duomenis, turi būti atsižvelgiama skaičiuojant ir kitą paramą žemės ūkiui: valdoms modernizuoti, žemei konsoliduoti, melioracijai, smulkiems ūkiams ir kt.

Visuotinio žemės ūkio surašymo metu surašyta beveik 200 tūkst. ūkių, žemės valdoje turinčių 1 ir daugiau naudojamų žemės ūkio naudmenų hektarų ir per 164 tūkst. ūkių, turėjusių mažiau nei 1 ha naudojamos žemės.

Lyginant 2003 ir 2010 metų žemės ūkio surašymo rezultatus, galima atskleisti esminius sektoriaus pokyčius. Tarkim, bendras naudojamos žemės plotas padidėjo 168 tūkst. ha, o žemės ūkio naudmenų – 227 tūkst. ha. Vidutinis ūkio dydis išaugo nuo 9,3 iki 13,8 ha. Apie 42 proc. naudojamų žemės ūkio naudmenų didesni kaip 100 ha ūkiai, kurie yra rimta bazė tiek ūkininkauti, tiek žmonėms iš to pragyventi. 2003-aisiais tokių ūkių buvo perpus mažiau.

Per 2003–2010 metus beveik 50 tūkst. arba 37 procentais sumažėjo 2–5 ha ūkių. Anot J. Kraujelio, šis pokytis turi ir teigiamų, ir neigiamų aspektų. Per 17 tūkst. arba beveik trečdaliu sumažėjo ūkių, turinčių 5–10 ha. „Labiausiai neigiami pokyčiai gyvulininkystėje: galvijus laikančių ūkių per minėtą laikotarpį sumažėjo nuo 210 iki 93 tūkst. ūkininkų ir šeimos ūkiuose galvijų sumažėjo 161 tūkst., žemės ūkio bendrovėse jų padaugėjo 4 procentais. Karvių auginimo atsisakė 108 tūkst. Maždaug 100 tūkst. sumažėjo karvių skaičius, o bendras galvijų skaičius – 156 tūkst. Tai matyt, ir yra pagrindinė priežastis, kodėl daug apleistų žemių, o žmonėms kaime trūksta darbo“, – samprotavo asociacijos prezidentas.

Karves laikančiam ūkiui Lietuvoje vidutiniškai tenka 4,1 karvės. Pagal šį rodiklį atsiliekama tiek nuo Latvijos (5,5), tiek nuo Estijos (27,3) karvių laikytojų. Anot J. Kraujelio, esant daug smulkių ūkių, bus sunku įgyvendinti Europos Komisijos ir Lietuvos valdžios pažadus daugiau remti smulkiuosius bei efektyviau panaudoti paramą.

Nors Lietuvoje žemės valdos stambėjo, palyginti su Latvija ir Estija, pas mus dominuoja smulkūs ūkiai. Vidutinis ūkio dydis mūsų šalyje 13,8 ha. Tuo tarpu Latvijoje – 21,5, Estijoje – 48 ha. Ūkiai, kurie naudoja iki 5 ha žemės ūkio naudmenų Estijoje ir Latvijoje sudaro apie trečdalį visų ūkių. Lietuvoje tokių ūkių yra 59 proc.

Sprendžiant pagal žemės ūkio naudmenų deklaravimo rezultatus, kasmet stambėja ūkiai ir Pasvalio rajone. Savivaldybės žemės ūkio skyriaus duomenimis, šiais metais 2662 pareiškėjai deklaravo bendrą 83700 ha naudojamos žemės plotą. Tuo tarpu pernai deklaruotojų buvo 2862, 2010 m. – 3033. Bendras deklaruotos žemės plotas atitinkamai sudarė 84083 ha ir 82146 ha.

Anot žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Aldonos Sabienės, deklaruojančiųjų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo kelintus metus vykdyta priemonė „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“. Bet šiais, paskutiniais, jos gyvavimo metais sugriežtinus pasitraukimo sąlygas, minėta priemonė nebebus didelę reikšmę turintis veiksnys.

O deklaruotų žemės ūkio naudmenų bendro ploto šioks toks sumažėjimas, matyt, atsirado dėl to, kad mūsų rajone žemės turintys ar ją naudojantys ūkininkai iš kaimyninių – Panevėžio, Pakruojo, Biržų – rajonų deklaracijas pateikė savo savivaldybėse. Tą patį darė ir pasvaliečiai ūkininkai, dirbantys žemę minėtuose rajonuose. Galbūt tik jų plotai buvo mažesni.

Darbas, 2012 m. rugsėjo 15 d., p. 2

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...