Paraiškų dėl griovių tvarkymo bus laukiama dar savaitę

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, melioracijos grioviams tvarkyti šiemet bus galima panaudoti 10 mln. litų.

Tačiau, kaip teigė rajono savivaldybės Teritorijų planavimo ir ūkio plėtros skyriaus specialistas melioracijai Vaidotas Kuodis, mūsų rajono žemdirbiai minėtoje priemonėje dalyvauja neitin aktyviai. Nors Pasvalio rajone yra apie 1300 km apleistų griovių. Per metus iš valstybės biudžeto tesutvarkoma apie 20 km. Todėl tiesiogiai suinteresuotiems savo laukų būkle ir melioracijos sistemų darbu ūkininkams dar yra kur parodyti iniciatyvą.

Tačiau pavasarį buvo gautos tik 4 paraiškos dėl melioracijos griovių tvarkymo. Iš jų 3 pateikė žemės ūkio bendrovės. Vasarą pateiktos tik 2 paraiškos: tvarkant griovius padirbėti panoro tik vienas ūkininkas ir viena žemės ūkio bendrovė. Šie teikėjai įsipareigojo sutvarkyti 11 km griovio. Nors paraiškų teikimas baigsis rugsėjo 28-ąją, V. Kuodis ragina žemdirbius nelaukti paskutinės dienos.

Vienam pareiškėjui išlaidų kompensavimo suma pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ negali viršyti 50 tūkst. litų. Griovio tvarkymo darbų kainą lemia jo būklė. Tad pirmaisiais metais, išmokos gali siekti nuo 3,5 iki 10 tūkst. litų už hektarą, kuris maždaug atitinka kilometrą griovio.

Paraišką paramai gauti pateikęs žemdirbys turi sutvarkyti ne mažiau nei vieną kilometrą. Tvarkomas griovys gali būti vientisas arba iš kelių ne trumpesnių kaip 300 metrų atkarpų įvairiose rajono vietovėse. Nuo antrųjų metų, kai griovius liktų prižiūrėti, t. y. šienauti, bus mokama nuo 500 iki 518 litų už hektarą. Įkainis priklausys nuo to, ar žolė bus išvežama, ar susmulkinama ir paliekama šalia griovio.

Kaip sakė V. Kuodis, nurodyti žmonėms kur atlikti darbus, specialistai melioracijai negali. Tad tikėtina, kad griovius sudarys sutvarkytos ir paliktos likimo valiai atkarpos. Tačiau V. Kuodis tikisi, kad atsiras norinčiųjų tvarkyti ir jas. „Blogiausiu atveju vanduo subėgs į sutvarkytas atkarpas ir po kelerių metų vėl viską reikėtų tvarkyti iš esmės. Tačiau dabartinė tvarka yra geriau negu nieko nedaryti“, – kalbėjo specialistas melioracijai.

Anot V. Kuodžio, labiausiai žemdirbių aktyvumą dėl dalyvavimo griovių tvarkymo programoje slopina neturėjimas griovių tvarkymui skirtos technikos. Kol kas ją įsigyti gali nebent žemės ūkio bendrovės arba stambūs ūkininkai. Bet ir jiems tikriausiai neverta jos pirkti, nes darbų apimtys – ribojamos. Ūkininkas turi pats skaičiuoti kiek „apžioti“ griovio, kad sutilptų į tuos 50 tūkst. litų. Kitu atveju jam už likusius darbus niekas neapmokės.

Nors ir dabar kai kurie ūkininkai melioracijos įrenginius, ypač drenažo žiotis, latakus, tvarko savo lėšomis. Paprasčiausiai, jie niekam nenori įsipareigoti ir tvarkytis tada, kai būtina, o ne nustatytu laiku.

Darbas, 2012 m. rugsėjo 13 d., p. 2

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...