Norinčiųjų tvarkyti griovius bus daugiau kitąmet

Nacionalinė mokėjimo agentūra jau yra gavusi 184 paraiškas 4,2 mln. litų sumai melioracijos grioviams sutvarkyti. Paraiškos dar bus priimamos iki spalio pabaigos. Tad Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Saulius Silickas tikisi, kad jų bus pateikta apie 300.

 

Bloga melioruotų žemių būklė žemdirbiams kasmet atneša didelių nuostolių. Pažliugusios dirvos ir šiemet sumenkino javų bei daržovių derlių. Tačiau, anot Pasvalio rajono savivaldybės Teritorijų planavimo ir ūkio plėtros skyriaus melioracijos įrenginių specialisto Gedimino Jasonio, ne vien dėl to ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės paraiškas teikė gerokai aktyviau nei pirmame etape, vykusiame iki liepos 10 dienos. Daug reikšmės turėjo ir tai, kad atsižvelgdama į žemdirbių reikalavimus, Žemės ūkio ministerija supaprastino paramos skyrimo taisykles. Dabar pareiškėjams nebereikia pateikti žemės nuosavybės dokumentų – pakanka rašytinio savivaldybės sutikimo. Be to, žolę galima susmulkinti ir palikti griovių šlaituose. Tinkamomis kompensuoti išlaidomis pripažintos ir tos, kurių prireiks augalams iš griovio dugno išvalyti. Svarbus ir dar vienas palengvinimas – griovio tvarkytojui nebereikia atsiklausti gretimų žemės sklypų savininkų valios.

Kaip informavo G. Jasonis, mūsų rajono ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės šiuo metu yra pateikę 11 paraiškų dėl griovių tvarkymo ir priežiūros. Pareiškėjų siūlomas sutvarkyti bendras griovių ilgis siekia apie 73 kilometrus. Ūkininkams ne kartą buvo priminta, kad paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Taip pat žemdirbiai buvo perspėti, kad didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui – 50 tūkst. litų ir kad gali būti finansuojamos visos tinkamos finansuoti paraiškoje nurodytos išlaidos.

Skaičiavimai atlikti orientuojantis pagal vidurkį, kad kilometro griovio atkarpos sutvarkymui išleidžiama maždaug penki tūkstančiai litų. Pareiškėjas galėtų sutvarkyti apie dešimt kilometrų griovio. Paramos sumos nustatymui daug reikšmės turėjo dabartiniai melioracijos įkainiai.

Paprastai skaičiuojama, kad kilometras griovio – abu jo šlaitai – prilygsta vienam hektarui. Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gali būti skiriama tik tuomet, jeigu griovys užima ne mažiau nei vieną hektarą.

Teikiantis paraišką žemdirbys taip pat įsipareigoja 5 metus vykdyti tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą: šienauti žolę, šalinti krūmus, valyti vagą nuo augmenijos. Tad ūkininkui, kuris naudosis parama melioracijos grioviams tvarkyti, už kilometrą prižiūrimo griovio per šį laikotarpį bus mokama po 500 litų. Šiek tiek daugiau – po 518 litų paramos – jis gaus, jeigu šlaituose nušienauta žolė bus sugrėbta ir išvežta.

Darbas, 2012 m. spalio 23 d., p. 2