Išmokų moduliavimas kirs per žemdirbių kišenes

Išmokų moduliavimas... Gan sudėtinga sąvoka? Tuos žodžius sugalvojo Briuselio biurokratai, o mūsų žemdirbiai juos verčia į daug paprastesnę kalbą – išmokų mažinimas.

Moduliuojant išmokas, sudedamos ir žemdirbio gaunamos europinės (mokamos iš ES biudžeto), ir papildomos nacionalinės (mokamos iš valstybės biudžeto) išmokos, o suma, kuria jos mažinamos, gali būti išskaičiuojama tik iš žemdirbiui skirtų nacionalinių išmokų sumos. Kadangi papildomos nacionalinės išmokos mokamos už pieną, galvijus, karves žindenes, avis, dėl minėto mažinimo labiausiai nukentės gyvulininkystės ūkių šeimininkai, nors šalies Vyriausybė ir deklaruoja, jog būtent jiems šiandien reikia didžiausios pagalbos. Išmokų moduliavimas taikomas tais atvejais, kai, sudėjus per metus gaunamas europines ir nacionalines išmokas, jų suma yra didesnė negu 5 tūkst. eurų arba 17 tūkst. 263 Ktai. Šį skaičių viršijanti suma mažinama 10-čia proc. Tarkim, už deklaruotus pasėlius žemdirbiui priskaičiuojama 20 tūkst. litų tiesioginių išmokų, o už mėsinius gyvulius ir už parduotą pieną – po 5 tūkst. litų nacionalinių išmokų. Bendra suma – 30 tūkst. litų. Iš šios sumos atėmus 17 tūkst. 263 litus (sumą, kuriai moduliacija dar netaikoma) gauname 12 tūkst. 737 litų sumą, kuri bus mažinama 10 proc, kitaip tariant, žemdirbys neteks 1 tūkst. 274 litų – šia suma bus sumažintos jam skirtos nacionalinės išmokos.

Kaip jau minėta, moduliavimui apskaičiuoti sudedamos ir europinės, ir papildomos nacionalinės išmokos, o suma, kuria jos mažinamos, išskaičiuojama tik iš nacionalinių išmokų „krepšelio“. Kuo bendra išmokų suma didesnė, tuo didesnė ir atimama suma. Tad gali atsitikti net ir taip, kad papildomas nacionalines išmokas vadinamoji moduliacija visiškai „suvalgys“.

Tiems žemdirbiams, kurių gaunama tiesioginių ir nacionalinių išmokų suma yra didesnė kaip 300 tūkst. eurų arba 1 mln. 35 tūkst. litų, dar 4 proc. mažinama ir 300 tūkst. eurų viršijanti tiesioginių išmokų suma. Tiesa, tokias dideles išmokas, Savivaldybės žemės ūkio skyriaus duomenimis, mūsų rajone gali gauti tik viena žemės ūkio bendrovė, turinti per pustrečio tūkstančio hektarų žemės.

Papildomos nacionalinės išmokos žemdirbių sąskaitas turėtų pasiekti iki balandžio 30 dienos, bet atskirais atvejais, jų mokėjimas gali nusitęsti ir į gegužę.

Už toną kvotinio pieno mokama 70 litų išmoka. Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Aldona Sabienė primena, kad ši išmoka yra atsieta nuo gamybos, t. y. mokama už pieną, parduotą 2006–2007 kvotos metais (nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d.). Jei vėlesniais metais sodietis karvių nebelaikė ir pieno nebepardavė, jis šią išmoką vis tiek gaus. Užtenka, kad 2012 metais būtų deklaravęs žemės ūkio naudmenas. Ir atvirkščiai – jei žemdirbys pienininkystės ūkį sukūrė ir pieną ėmė parduoti po 2007 metų kovo 31 dienos, nors jis pieno ūkį turi dar ir šiandien, nacionalinė išmoka už parduotą pieną jam, deja, nepriklauso. Taigi kurti naujų pieno ūkių neskatina ne tik vadinamasis išmokų moduliavimas, bet ir pati jų mokėjimo sistema.

Šiemet pasikeitė ir išmokų už bulius mokėjimo tvarka. Ši išmoka dabar irgi yra atsieta nuo gamybos, t. y. mokama už 2010–2011 metais parduotus bulius, išvedus jų skaičiaus vidurkį. Tarkim, jei 2010 metais sodietis pardavė keturis, o 2011 metais – du bulius, išmoka bus mokama už tris (4+2=6:2=3) – po 600 litų už kiekvieną. Ankstesniais metais buvusių skerdimo ar ekstensyvumo išmokų dabar nebėra.

Atsietos nuo gamybos 310 litų išmokos mokamos už karves žindenes ir telyčias. Jos skaičiuojamos pagal tai, kiek karvių žindenių ir telyčių, ne jaunesnių kaip vienerių metų, žemdirbys turėjo 2007 m. kovo 31 dienos duomenimis.

A. Sabienė pastebėjo, jog minėtų išmokų nereikia painioti su išmokomis už laikomus gyvulius, kurių dalis žemdirbiams buvo išmokėta dar praėjusių metų pabaigoje, dalis – šių pradžioje. Jos buvo mokamos tiems sodiečiams, kurie pernai deklaruodami pasėlius pažymėjo, jog turi gyvulių.

Išmokos mokamos už mėsinius galvijus ir avis, vieno savininko ūkyje išlaikytus nuo 2012 metų birželio 1 d. iki rugsėjo 31 d. Galvijai pastarąją dieną turėjo būti ne jaunesni kaip vienerių metų. Jei per minėtą laikotarpį pasikeitė gyvulių savininkas, tarkim, dėl kokių nors priežasčių žmona bandą perregistravo vyro vardu, išmoka nebus mokama, nes pirmasis gyvulių savininkas prarado teisę ją gauti, o antrasis tokios teisės neįgijo.

Išmokos už gyvulius dydis yra diferencijuotas ir priklauso nuo jų skaičiaus ūkyje. Jei žemdirbys laiko nuo 1 iki 5 galvijų, už kiekvieną gaus 648 litus, nuo 5 iki 50 – 626 litus, nuo 51 iki 100 – 578 litus. Už avis ir ėriukus išmokos skaičiuojamos panašiai. Jei bandoje jų yra nuo 1 iki 50, mokama po 68 litus už kiekvieną, jei nuo 51 iki 100 – po 47 litus.

Už ėriavedes mokama atskira išmoka, kitokie ir reikalavimai. Vieno savininko laikomoje bandoje jų turi būti ne mažiau kaip dvylika, tada už kiekvieną mokama po 39 litus. Išmoka už ėriavedę neužkerta kelio už tą patį gyvulį gauti išmoką kaip už mėsinę avį.

Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė visus sodiečius, kurie turi pieno pardavimo tiesiogiai vartoti kvotas, ragina iki gegužes 15 dienos ateiti į savo seniūniją ir kaip kasmet pateikti pieno pardvimo deklaracijas. Mūsų rajone tokias kvotas yra gavę 88 žemdirbiai. O iš viso pieno pardavimo kvotas turi apie tūkstantį žemdirbių. Šios kvotos galioja iki 2015 metų, bet tolesnė jų ateitis – neaiški.

Darbas, 2013 m. balandžio 27 d., p. 2

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...