Draudimas – prieš gamtos stichijas

Iki gegužės 31 dienos žemdirbiai dar gali apdrausti savo pasėlius. Viltys užauginti gerą, gausų derlių puoselėjamos kasmet, bet gan dažnai ūkininkavimo sėkmę pakoreguoja gamta – sausra, vėjai, liūtys, kruša – ir dėl to patiriama nemažų nuostolių.

Rajono žemės ūkio skyriaus specialistė Dovilė Nariūnienė minėjo, jog draudėjas kiekvienai draudžiamai augalų grupei gali pasirinkti fiksuotą atsėjimo nuostolių atlyginimo dydį: 15 arba 25 proc. Šis dydis taikomas apskaičiuojant draudimo išmoką: fiksuotą dydį padauginant iš pažeisto ploto bei 1 ha draudimo sumos. Jei pasėjus vasarinius pasėlius ir praėjus liūčiai ar krušai suplakami ar nuplaunami grūdai, o žalų vertinimo ekspertai priima sprendimą atsėti sklypą, mokamas pasirinktas atsėjimo procentas.
Rapsus galima drausti tik kartu su javais, jei žemdirbys javų neaugina – kartu su kitos augalų grupės pasėliais. Rapsų bei ankštinių augalų pasėlių išgulimas nėra draudiminis įvykis.

Galima pasirinkti vieną iš trijų draudimo paketų. Pirmas: liūtis, kruša ir audra, antras: be jau minėtų – dar ir iššalimas, trečias: liūtis, kruša, audra, iššalimas ir stichinė sausra.

Draudžiamos augalų grupės: javai – žieminiai ir vasariniai kviečiai, kvietrugiai, rugiai, miežiai, avižos, grikiai; aliejiniai augalai – žieminiai ir vasariniai rapsai, linai; kukurūzai – silosui ir grūdams; bulvės – pramoninės ir krakmolui; cukriniai runkeliai; ankštiniai augalai ir jų mišiniai.

Hektaro vertė, kurią galima pasirinkti iš nustatyto intervalo, gali būti skirtinga kiekvienam žemės ūkio augalų pasėlių plotui.

– Tarkim, Pasvalio krašte gyvenantis ūkininkas nori apdrausti 100 ha vasarinio rapso nuo liūties krušos ir audros ir pasirenka 1 ha vertę 1300 litų. Įmoka skaičiuojama štai taip:

34,1x1300:1000=44,33x100=4433 Lt. Pateikus reikiamus dokumentus Žemės ūkio skyriui jam grąžinami 2216,5 Lt, nes iki 50 proc. pasėlių draudimo įmokos juos apsidraudusiems žemdirbiams kompensuoja valstybė. Vasarinio rapso 100 ha draudimo suma – 130000. Atsitikus kuriai nors iš trijų minėtų nelaimių ir nustačius, tarkim, 20 proc. padarytos žalos visam 100 ha laukui, ūkininkas gaus 26 tūkst. litų išmoką (130000x20:100=26000). Išmoka yra 12 kartų didesnė negu draudimo įmoka, be to, ūkininkas dar nusiims 80 proc. išlikusio derliaus, – paaiškino D. Nariūnienė.

Pasirašęs draudimo paraišką, žemdirbys įsipareigoja per penkias dienas sumokėti paraiškoje nurodytą pradinę draudimo įmoką (visą arba 20 proc). Mokėjimas laikomas įvykdytu, kai pinigai pervedami į draudimo bendrovės banko sąskaitą.

Dėl pasėlių draudimo reikia kreiptis į rajono Žemės ūkio skyriaus specialistę Dovilę Nariūnienę (427 kab., tel.: 54 065,8 672 08 436).

Darbas, 2013 m. gegužės 18 d., p. 1

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...