Draudimas – prieš gamtos stichijas

Iki gegužės 31 dienos žemdirbiai dar gali apdrausti savo pasėlius. Viltys užauginti gerą, gausų derlių puoselėjamos kasmet, bet gan dažnai ūkininkavimo sėkmę pakoreguoja gamta – sausra, vėjai, liūtys, kruša – ir dėl to patiriama nemažų nuostolių.

Rajono žemės ūkio skyriaus specialistė Dovilė Nariūnienė minėjo, jog draudėjas kiekvienai draudžiamai augalų grupei gali pasirinkti fiksuotą atsėjimo nuostolių atlyginimo dydį: 15 arba 25 proc. Šis dydis taikomas apskaičiuojant draudimo išmoką: fiksuotą dydį padauginant iš pažeisto ploto bei 1 ha draudimo sumos. Jei pasėjus vasarinius pasėlius ir praėjus liūčiai ar krušai suplakami ar nuplaunami grūdai, o žalų vertinimo ekspertai priima sprendimą atsėti sklypą, mokamas pasirinktas atsėjimo procentas.
Rapsus galima drausti tik kartu su javais, jei žemdirbys javų neaugina – kartu su kitos augalų grupės pasėliais. Rapsų bei ankštinių augalų pasėlių išgulimas nėra draudiminis įvykis.

Galima pasirinkti vieną iš trijų draudimo paketų. Pirmas: liūtis, kruša ir audra, antras: be jau minėtų – dar ir iššalimas, trečias: liūtis, kruša, audra, iššalimas ir stichinė sausra.

Draudžiamos augalų grupės: javai – žieminiai ir vasariniai kviečiai, kvietrugiai, rugiai, miežiai, avižos, grikiai; aliejiniai augalai – žieminiai ir vasariniai rapsai, linai; kukurūzai – silosui ir grūdams; bulvės – pramoninės ir krakmolui; cukriniai runkeliai; ankštiniai augalai ir jų mišiniai.

Hektaro vertė, kurią galima pasirinkti iš nustatyto intervalo, gali būti skirtinga kiekvienam žemės ūkio augalų pasėlių plotui.

– Tarkim, Pasvalio krašte gyvenantis ūkininkas nori apdrausti 100 ha vasarinio rapso nuo liūties krušos ir audros ir pasirenka 1 ha vertę 1300 litų. Įmoka skaičiuojama štai taip:

34,1x1300:1000=44,33x100=4433 Lt. Pateikus reikiamus dokumentus Žemės ūkio skyriui jam grąžinami 2216,5 Lt, nes iki 50 proc. pasėlių draudimo įmokos juos apsidraudusiems žemdirbiams kompensuoja valstybė. Vasarinio rapso 100 ha draudimo suma – 130000. Atsitikus kuriai nors iš trijų minėtų nelaimių ir nustačius, tarkim, 20 proc. padarytos žalos visam 100 ha laukui, ūkininkas gaus 26 tūkst. litų išmoką (130000x20:100=26000). Išmoka yra 12 kartų didesnė negu draudimo įmoka, be to, ūkininkas dar nusiims 80 proc. išlikusio derliaus, – paaiškino D. Nariūnienė.

Pasirašęs draudimo paraišką, žemdirbys įsipareigoja per penkias dienas sumokėti paraiškoje nurodytą pradinę draudimo įmoką (visą arba 20 proc). Mokėjimas laikomas įvykdytu, kai pinigai pervedami į draudimo bendrovės banko sąskaitą.

Dėl pasėlių draudimo reikia kreiptis į rajono Žemės ūkio skyriaus specialistę Dovilę Nariūnienę (427 kab., tel.: 54 065,8 672 08 436).

Darbas, 2013 m. gegužės 18 d., p. 1