Trečią dešimtmetį pradėjusiame ūkyje statybos nesibaigia

Kaip ir kasmet Lietuvos ūkininkų sąjungai paskelbus konkursą „Metų Ūkis 2013“, mūsų rajone geriausią metų ūkininką renkanti komisija jau aplankė pirmųjų jo dalyvių valdas.

Ramužių kaimo ūkininkas, 60-metį šiemet šventęs Vydas Gabriūnas prieš dešimtmetį jau yra tapęs šio konkurso nugalėtoju, vėliau pelnęs antrą vietą. Bet, kai sakoma, tobulėjimui ribų nėra, juolab, kad kiekvieni metai į žemės ūkį atneša daug naujovių.

Tarp pasėlių – aerodromo takas

Prieš 22-ejus metus, 1991-aisiais, ūkininkauti pradėjęs Vydas Gabriūnas, tarsi pritardamas minėtoms mintims, sako, kad atkuriant prosenelių, senelių ir tėvų sodybą prasidėjusios statybos niekaip nesibaigia iki šiol.

„Metų ūkio“ komisijos nariai ramužiečio sodyboje pamatė neseniai išasfaltuotą ūkinį kiemą, naują angarą. O ūkio šeimininkas užsiminė, jog statys dar vieną. Juk po stogu turi sutilpti ne tik moderni technika, iš laukų parvežtas derlius, bet ir du ūkininko lėktuvai. Aviacija – viena iš Vydo aistrų. Be to, iš padangės labai patogu apžvelgti dideles ūkio valdas.

Vydas Gabriūnas triūsia 760 hektarų turinčiame ūkyje. 340 hektarų – jau nuosava žemė, kitus plotus nuomojasi. Pora šimtų hektarų plyti aplink ramužiečio sodybą, o tolimiausi ūkio žemės plotai yra už vienuolikos kilometrų – Raubonyse ir Taupriuose. Prie pat namų, kiek akys užmato, siūruoja javai, o tarp jų nusidriekusi žalios pievos juosta – aerodromo takas.

Ūkyje dirba septyni samdomi darbuotojai. Ūkininkas paskaičiavo, kad kiekvienam šimtui hektarų žemės racionalu samdyti po vieną žmogų. Be to, kasmet čia pluša ir statybininkų brigados. Mūsų lankymosi dieną darbininkai ruošė vietą būsimam plačiam keliui, kuriuo patogiai bus galima privažiuoti prie bet kurio angaro.

Po grūdų kalnus – tarsi po kopas

Viename angare įrengtose itin tvarkingose, žiemą šildomose dirbtuvėlėse stovi dvejos tekinimo – horizontalaus ir vertikalaus – bei frezavimo staklės. Suradęs laisvesnę valandėlę prie jų dirba pats ūkio šeimininkas, turintis aukštąjį inžinieriaus mechaniko išsilavinimą. „Darbininkai pasako kokios detalės reikia remontuojamai technikai, o aš per savaitgalį nutekinu“, – šypsosi ramužietis. Jis pats sukonstravo ir suvirino didžiulę priekabą su karkasu grūdams uždengti.

Grūdų džiovykloje yra poilsio kambarėlis darbininkams, nes per javapjūtę džiovykla dirba ir dieną, ir naktį.

Vydo Gabriūno ūkio laukuose kasmet prikuliama apie 4 tūkst. tonų grūdų. Netoli ūkininko sodybos stovi apie tūkstantį tonų talpinantis tipinis sandėlis ir tokios pat talpos grūdų bokštai. „Išdžiovintus grūdus laikom ir angaruose. Supilam tokius aukštus kalnus, kad jautiesi tarsi vaikščiodamas po Nidos kopas“, – šmaikštauja Vydas.

Ramužiečio ūkyje gali pamatyti pačias naujausias, pagal pažangiausias technologijas sukurtas žemės ūkio mašinas: keturių vikšrų važiuoklę turintį traktorių „Case“, kombainą „New Holland“. Ši technika pasižymi itin erdviomis, tyliomis ir patogiomis kabinomis, kuriose gali ilgai dirbti ir nepavargti. „Sovietinės technikos seniai nebeturiu. Žadu parduoti ir nemažai metų jau tarnavusį „Claas“ kombainą. Pirksiu arba dar vieną „New Holland“, arba „Case“, – svarsto ūkio šeimininkas.

Grybauja savame parke

Vydas ir jo gyvenimo draugė Jolanta kruopščiai puoselėja ne tik savo ūkį, bet ir kasmet vis gražėjančią, naujais akcentais pasipildančią sodybą.

„Šią liepą pirmąkart maudėmės naujoje savo sodybos pirtyje“,– pasigiria ramužiečiai. O joje yra ne tik sauna, bet ir sūkurinė vonia, svečių kambarys. Šalia pirties – didelis tvenkinys. Jo pakraščiuose žiedus išskleidė vandens lelijų salelės, o nuo plataus liepto patogu žvejoti. Tvenkinį sodybos šeimininkas įžuvino karpiais, amūrais ir dabar čia pilna gyvybės. Vydas Gabriūnas tvirtina, kad tvenkinio dugne yra net keli šaltiniai, todėl vandens jame niekad nepritrūks.

Kai sugriuvo Vydo prosenelių statyta ir daugiau kaip šimtmetį atlaikiusi pirtis, užlyginę jos pamatus ramužiečiai pradėjo sodinti savo sodybos parką. Greta senųjų medžių žaliuoja jau gerokai ūgtelėjusios eglaitės, berželiai. Jolanta šypsosi, kad pernai čia ir grybų rado.

Sodybos kieme paruošta vieta baseinui, kuriame ištrykš fontanas. Anot Vydo, visa tai įrašyta į šiemečius darbų planus.

Žvilgsnius traukte traukia didžiulis rožynas. Komisijos nariai giria sodybos šeimininkę, bet ši smagiai atitaria, jog čia „Gabriūno rožės“. „Kai aš pirmąkart apsilankiau jo sodyboje, mane rožynas irgi sužavėjo. Ėmiau skaičiuoti, kiek rožių jame auga ir suskaičiavau beveik keturias dešimtis“, – prisimena Jolanta.

Stilingą Ramužių kaimo ūkininkų sodybos vaizdą padeda sukurti ir tai, kad visi jos pastatai – gyvenamasis namas, pirtis, angarai – nudažyti tomis pačiomis spalvomis: sienos – saulėtai geltonos, stogai – raudono vyno spalvos.

Gelbės griūvantį dvarą

Vydas Gabriūnas neseniai įsigijo netoli jo sodybos esantį Puigiškių dvarą – nusipirko iš Žemaitijoje gyvenančių jo paveldėtojų. Šiame dvare Vydo prosenelis dirbo ūkvedžiu, o prosenelio žmonos mergautinė pavardė – Puigytė. Pasakojama, kad nuo šios pavardės kilęs ir Puigiškių kaimo bei dvaro pavadinimas.

Puigiškių dvaro aprašyme sakoma, kad yra išlikę dvaro rūmai, medinis svirnas, karvidė, ledainė. Dvaro rūmai – mūriniai, raudonų plytų, pamatai mūryti iš akmenų, stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu. Karvidės sienos mūrytos iš dolomitų, puoštos skaldytų akmenų gabaliukų mozaika. Medinis svirnas jau seniai avarinės būklės, kai kurių pastatų likę tik pamatai. Sovietmečiu dvare buvo įsikūrusi kolūkio kontora, biblioteka, kultūros namai, gyveno kelios šeimos.

Dvaro sodyboje Vydas Gabriūnas pasistatė sandėlį, grūdų bokštus, tačiau nė kiek ne mažiau jam rūpi ir senųjų dvaro pastatų likimas. „Jei nieko nedarysi, jie visai sugrius“, – sako ūkininkas. Ramužietis pradėjo tvarkyti dvaro rūmų stogą, nes tai labai svarbu norint nuo irimo apsaugoti pastato vidaus konstrukcijas. Ūkininko paskaičiavimu, pastato remontas kamuotų apie pusę milijono litų. „Puikiai suprantu, kad tokios investicijos niekada neatsipirks, bet juk turim išsaugoti savo krašto istoriją“, – įsitikinęs Vydas.

Ramužių kaimo ūkininkas svajoja, kad buvusioje dvarvietėje kada nors pavyks sukurti poilsio oazę. Nors vieta nėra labai dėkinga – šalia stūkso buvusios kolūkio fermos. Tačiau sumanus ūkininkas išeitį suras, tarkim, pagelbėti galėtų želdiniai, aukšta gyvatvorė.

Vydas Gabriūnas pasirūpina ir savo ūkio darbininkų poilsiu. Pernai kartu su jais keliavo po Latviją, maudėsi jūroje, šiemet pabuvojo Saremos saloje Estijoje. Ūkininko įsitikinimu, dorai dirbantys žmonės nusipelno gerai pailsėti.

Darbas, 2013 m. liepos 18 d., p. 2