Grūdai kokybiški, bet pigūs

Žieminiai javai jau beveik nukulti. Tačiau žemdirbiai neskuba parduoti savo derliaus. Stambiausi grūdų supirkėjai tik pastarosiomis dienomis peržengė 10 tūkstančių tonų ribą. Bendrovės „Amilina“ Pasvalio punkto vedėjas Vigytas Gertas vis dėlto nemano, kad ūkininkai boikotuoja supirkėjus tikėdamiesi grūdų brangimo. „Aišku, tai irgi turi įtakos. Bet kas gabendavo grūdus tiesiai iš kombaino anksčiau, veža juos ir dabar. Juk ne visi augintojai turi kur laikyti derlių. Pernai tokiu pat laiku buvome supirkę 11,5 tūkst. tonų. Prisiminus, kad praėjusieji metai buvo rekordiniai, skirtumas nėra didelis. Žinoma, dalį grūdų priėmėme ir saugoti. Galbūt augintojai ir sulauks kainų kilimo. Nors tikėtis tokių sąlygų kokios buvo pernai, tikriausiai neverta“, – kalbėjo V. Gertas.

Tiesa, grūdų kokybė šiemet tikrai gera. Iš kol kas „Amilinos“ Pasvalio punkte priimto kiekio 35 proc. atitiko ekstra, 26 proc. – 1 klasės maistinių grūdų reikalavimus. Apie 36 proc. supirktų grūdų priskirti II klasei. Tačiau kainų skirtumai tarp maistinių grūdų kokybės kategorijų nėra dideli. Už toną ekstra klasės kviečių „Amilina“ šiuo metu moka 580, už II klasės – 560 litų. Apmaudu žemdirbiams nebent dėl to, kad už praėjusių metų derliaus grūdus supirkėjai mokėjo beveik trečdaliu brangiau – atitinkamai po 830 ir 790 litų už toną. O vien „Amilinos“ Pasvalio punktas supirko net 70 tūkst. tonų maistinių grūdų.

Bet tai – jau istorija. Anot taip pat jau per 10 tūkst. tonų supirkusio grūdų centro „Linas Agro“ Pasvalio elevatoriaus vadovo Tomo Ignatavičiaus, rekordinius 2012-uosius žemdirbiams geriausia būtų pamiršti. „Tokių metų nebuvo iki tol ir tikriausiai greitai nebus. Ūkininkai gali džiaugtis, kad ir šiemet prognozuojamas nors ir ne rekordinis, bet didesnis už vidutinį grūdų bei rapsų derlius. Aišku, supirkimo kainos šiuo metu gerokai sumažėję. Tačiau jos priklauso nuo situacijos tarptautinėje šių produktų rinkoje. Todėl augintojams labiau netikėtas turėjo būti prieš metus įvykęs grūdų kainų šuolis. Tokių malonių staigmenų kol kas niekas neprognozuoja. Tad žemdirbiams neverta rizikuoti delsiant parduoti savo derlių. Nes grūdų supirkimo kainos gali ne tik kilti, bet ir kristi. Tokią pamoką stebuklo laukę ūkininkai jau gavo po 2011-ųjų javapjūtės. Prisimenu, jie tada tikėjosi grūdų kainų augimo, bet žiemą grūdai taip atpigo, kad derlių teko parduoti pusvelčiui“, – kalbėjo T. Ignatavičius.

Apie 40 tūkst. tonų ir šių metų derliaus grūdų, rapsų planuojančio supirkti „Linas Agro“ elevatoriaus vadovas nemano, kad už dabartines kainas grūdus parduodantys ūkininkai turės didelių nuostolių. „Beveik visi iki šiol atvežti kviečiai atitiko maistinių grūdų standartus. Be to, skirtingai nei pernai, grūdai šiemet gan sausi. Taigi dauguma ūkininkų išvengė grūdų džiovinimo išlaidų ar nuoskaitų dėl nustatyto per didelio grūdų drėgnumo. Todėl už kokybišką produktą jiems mokama brangiausiai“, – įrodinėjo T. Ignatavičius.

Beje, kad grūdai šiemet kokybiški ir sausi „kalti“ ne tik palankūs javapjūtės orai, bet ir geri pernykščiai metai. Pelningai pardavę didelį derlių modernesnius bei gerokai našesnius kombainus įsigijo daug vidutinius ūkius turinčių javų augintojų. Žinant, kad laukui nukulti užtenka keleto valandų, nebereikia skubėti į jį vos tik praėjus lietui: galima palaukti ir giedros dienos.

Itin aukštos kokybės maistinių grūdų visiškai nereikia etilo spiritą gaminančiai „Kuranai“. Geriausia žaliava šiam produktui – pašariniai grūdai. Nors jų šiemet prikulta nedaug, apie 40 tūkst. tonų per metus grūdų perdirbanti įmonė, anot jos direktoriaus Vlado Linkevičiaus, atsargomis beveik apsirūpino. „Pašarinius kvietrugius pirkome ne tik pasvaliečių, bet ir iš Biržų, Panevėžio, Kupiškio, Pakruojo rajonų ūkininkų. Pakankamai jie užaugino ir rugių. Tad darbo metams į priekį tikrai turėsime“, – tikino „Kuranos“ vadovas.

Apsirūpinti žaliavomis įmonei nesutrukdė ir nedidelė grūdų kaina – už pašarinių grūdų toną augintojams mokama apie 460 litų.

Žaliavos nestokos ir „Pasvalio agrochemijos“ aliejaus gamybos cechas. Įmonė iš sutartis sudariusių augintojų jau nupirko apie 8 tūkst. tonų žieminių rapsų. Vasarinių jai tiek gal ir nebereikės. Nors cechas per metus gali perdirbti iki 30 tūkst. tonų rapsų.

Darbas, 2013 m. rugpjūčio 24 d., p. 2

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...