Pavasaris kelia visus ir viską

Etnologiniu žvilgsniu

Pirmasis kalendorinio pavasario mėnuo – kovas. Senovėje jis turėjo daug vardų. Baltų karo dievas vadintas Kovu. Gal dėl to, kad pati gamta tą įvardijo – pavasaris kovojo su žiema. 17–18 amžiuose šis mėnuo vadintas Karveliniu, o vėliau – Kovarniu. Pagrįstai manoma, kad mėnesiui vardą davė parskrendantys pavasario paukščiai kovarniai. Nelengvai ateina pavasaris, nemažai jam tenka pasigalinėti su įnoringa žiema.

Dar dažnai būna dienų, pasidabinusių sniego apdarais. Bet žmogus vis dažniau į savo namus įsileidžia pavasario saulę. Šių metų pavasaris susijęs su 2013 metų skaičiumi 13, kuris ženklina moteriško prado įsigalėjimą. Vyriausiąja šalies ragana tituluojama Vilija Lobačiovienė ragina iš naujo pažvelgti į savo vertybes. Kovas – kadugio (mažojo galiūno – Ėgliaus) mėnuo. Kad ir mažas, kerpėm aptekęs, bet vis tiek galiūnas, įveikiantis akmenis, smėlį, žvirgždą. Kadugiukai, gimę anksti pavasarį, auga tvirti, sveiki, moka už teisybę grumtis, šeimoje ištikimi. Šis mėnuo pilnas švenčių: Kazimierinės, Juozapinės, Gandrinės. Visos su savo papročiais, gamtos permainomis. Tarp gyvūnų kovas yra opšraus (barsuko) mėnuo. Jis irgi turi daug draudimų, kad nesusisuktų laimė. Kinų Naujųjų metų simbolis Juodoji vandens gyvatė, pagal legendą, išsklaidė beviltiškumą ir suteikė viltį. To mes ir laukiame iš vis labiau įsitvirtinančio pavasario.

Šventės, minėtinos datos

3 d. – Tarptautinė rašytojų diena.

4 d. – Šv. Kazimieras. Kovarnių diena.

8 d. – Tarptautinė moters diena.

10 d. – 40-ties paukščių diena.

11 d. – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

15 d. – Europos vartotojų diena.

16 d. – Knygnešio diena.

19 d. – Šv. Juozapas. Pempės diena.

20 d. – Žemės diena. Pavasario lygiadienis.

21 d. – Pasaulinė poezijos diena. Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena.

22 d. – Pasaulinė vandens diena.

23 d. – Pasaulinė meteorologijos diena.

24 d. – Tarptautinė tuberkuliozės diena.

25 d. – Blovieščiai. Gandro šventė. Apsireiškimas Švč. Mergelei Marijai.

27 d. – Tarptautinė teatro diena.

29 d. – Lietuvos įstojimo į NATO diena.

31 d. – šv. Velykos.

Liaudies išmintis byloja

Anksčiau būdavo sakoma: barščiai be pupelių – tai tas pats, kas šaukštas be koto. Jei šeimoje nebūdavo verdama pupelių, šeimininkę laikyta tingine.

Linksmumas ne tik pakelia dvasią, bet ir stiprina kūną. Besijuokiantis žmogus įkvepia didesnę oro porciją, gauna daugiau deguonies.

Pasistiepęs – ilgai nestovėsi, plačiai žergdamas – toli nenueisi.

Žiemą snaigės šoka valsą žiemos garbei.

Jei per Grabnyčias saulė šviečia, reikia laukti šalčio, sniego ir sausos vasaros. Jei per Grabnyčias laša nuo stogo, tai dar bus ilga žiema.

Grabnyčia – Amžinybės žvakė. Ji stebuklinga, piktus kerus išdeginanti.

Vasaryje pravirksta varvekliai. Pasvirnėje, patvoryje gaidys po lašais gali atsigerti, žvirblelis plunksneles nusiprausti, varna snapą nuplauti.

Jei žąsis laiko galvą po sparnu, greit užpuls sniegas.

Kai žmogus miršta, reikia deginti grabnyčią, kad dūšelė regėtų kelią dangun.

Pelėda naktį ūbauja – šalčiams triūbauja.

Genys sodyboje – boba prie grybų ir kanapių (prasideda ilgos pasninko dienos iki pat Velykų).

Darbas, 2013 m. vasario 28 d., p. 6

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...