Sausį daugiau lijo nei šalo

Po drungno ir besniegio gruodžio tikėjomės, kad žiema parodys, ką gali per sausį. Tačiau, kaip ir prognozavo meteorologai, iki mėnesio vidurio vyravo gan šilti ir lietingi orai. Kadangi net ir naktimis ne visada tepašaldavo, vidutinė paros temperatūra siekė apie vieną laipsnį šilumos. Tuo tarpu pagal daugiamečius stebėjimus, mūsų krašte jau turėjo būti penki laipsniai šalčio. Kaip teigė Biržų meteorologinės stoties viršininkas Bronius Medinis, tokius neįprastai šiltus ir lietingus orus tiek gruodį, tiek ir sausio pradžioje lėmė į šiaurės rytus pasukdavę Atlanto ciklonai, kurių įprasta judėjimo kryptis iki tol būdavo pietryčiai.

Sausiui pasibaigus paaiškėjo, kad vidutinė paros temperatūra tesiekė -3,2 C. Taigi buvo beveik dviem laipsniais šilčiau nei įprasta. Anot B. Medinio, duomenys būtų dar keistesni, jei ne paskutinis mėnesio dešimtadienis, per kurį paros temperatūros vidurkis jau siekė apie -9 C.

Kritulių (dažniausiai – lietaus) praėjusį mėnesį iškrito daugiau nei reikia – apie 54 milimetrus. Įprasta norma tam laikotarpiui – 32 mm. Kadangi snigo tik maždaug tris paras, mūsų krašte sniego danga tesiekia apie 9 centimetrus. Tuo tarpu kaimyniniame Panevėžio rajone jos storis – 16 cm.

Kadangi tikrą žiemą pamatėme tik sausio paskutinėmis dienomis, meteorologai prognozuoja, jog šalčiausias mėnuo tikriausiai bus vasaris. Vidutinė daugiametė šio mėnesio temperatūra -5,2 C. Tačiau tikimasi, kad šiemet vasaris bus vos ne dvigubai šaltesnis. Matant, kokie speiguoti orai pirmosiomis šio mėnesio dienomis, abejonių dėl tokių prognozių nekyla. Anot B. Medinio, šią savaitę net ir dieną temperatūra sniego paviršiuje nepakildavo aukščiau -25 C. Todėl dėsninga, kad ir žemė sparčiai šąla: pastarosiomis dienomis dirvos buvo įšalusios daugiau kaip 30 cm.

Vasaris – sausiausias metų mėnuo. Tačiau prognozuojama, kad įprasta 24 mm kritulių norma bus viršyta, nes antroje mėnesio pusėje laukiama gan daug sniego.

Beje, Biržų meteorologinės stoties duomenimis, praėję 2011-ieji buvo gerokai šiltesni: įprasta mūsų kraštui daugiametė vidutinė temperatūra yra +5,9 C. O pernai ji siekė +7,6 C. Žemiausia (-26 C) oro temperatūra užregistruota vasario 16 dieną. Karščiausia buvo liepos 21-ąją, kai pavėsyje oras buvo įkaitęs iki +31,7 C. Taigi temperatūrų amplitudė pernai tesiekė apie 58 laipsnius.

Toli buvo ir iki mūsų krašte užregistruotų karščio ir šalčio rekordų. Pagal daugiamečius stebėjimus, šalčiausia diena išlieka 1956 m. vasario 1-oji. Tądien oro temperatūra buvo nukritusi net iki -35,5 C. Na, o šilčiausią dieną (2006 m. liepos 9-ąją) daugelis turbūt dar prisimename: tada kepino net 35,2 C karštis. Taigi, jei nekreiptume dėmesio į datas, o tik lygintume aukščiausią ir žemiausią oro temperatūras, įsitikintume, kad gyvename neaišku kokioje klimatinėje juostoje – kažkur tarp Murmansko ir Atėnų.

Beje, praėjusiais metais lietingiausias buvo rugpjūtis. Per jį iškrito 117 mm kritulių. Sausiausias su 16 mm kritulių buvo lapkritis. Pasak B. Medinio, tai šioks toks nesusipratimas, nes įprasta, kad šis mėnuo būna vienas iš lietingiausių (apie 50 mm). Sausiausio titulas iki tol priklausydavo vasariui.

Darbas, 2012 m., vasario 4 d., p. 7