Hidrometeorologai klysti ar vėluoti neturi teisės

Nesame britai, tad apie orus su kaimynais ar gatvėje sutiktais pažįstamais žmonėmis kalbamės nebent tuo atveju, kai nerandame įdomesnės temos pokalbiui pradėti. Tačiau vis dėlto dauguma gyvename ne vien „ta diena“ ir norime žinoti, ko verta tikėtis, jei ne savaitę, tai bent kelias valandas į priekį.

Tenkinant šį smalsumą daugiausia prisideda meteorologai, nuolat stebintys, kas dedasi aplinkui. Jei ne jų surinkti duomenys, neturėtų ką mums pasakyti ir sinoptikai, taip pat nežinotų ką žadėti keleriems metams į priekį ir mokslininkai klimatologai.

Lietuvoje šiuo metu veikia 8 visą parą dirbančios meteorologijos stotys. Visas jas administruoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Mūsų rajone nuolatinė orų stebėsena nevykdoma. Kas dedasi šiaurės rytų regione, apimančiame Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Rokiškio rajonus stebi ir registruoja Biržų meteorologinė stotis. Kaip teigė šios įstaigos direktorius Bronius Medinis, visi orų stebėsenos duomenys, kuriuos sudaro 30 parametrų, 8 kartus per parą, arba kas trys valandos, iš Biržų persiunčiami Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai bei į 5 tarptautinius sinoptikos centrus, esančius Rusijoje, Suomijoje, Vokietijoje, JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Kadangi Biržų meteorologinė stotis priklauso tarptautiniam hidrometeorologijos tinklui, visi orų parametrai registruojami Grinvičo laiku. Taigi, lyginant su dabartiniu Lietuvos laiku, pora valandų vėliau. Bet meteorologijos stočių specialistai teisės vėluoti neturi – būtinus stebėjimų duomenis į hidrometeorologijos tarnybą jie privalo išsiųsti per kelias minutes. Tik gavę visą informaciją minėtos tarnybos gali vertinti situaciją ir prognozuoti būsimus orus. Nesulaukiant duomenų iš kurios nors stoties, sustoja visas procesas.

Beje, Biržų meteorologinė stotis – viena iš seniausių šalyje tokios paskirties įstaigų. Ji buvo įkurta 1924 metais ir be jokių pertrūkių veikia iki šiol. Jos veikla nė dienai nebuvo sustojusi net Antrojo pasaulinio karo metais. Tuo laikotarpiu meteorologams darbo buvo dar daugiau nei iki tol, nes informacijos karinių oro pajėgų pilotams reikėdavo kas pusė valandos. Prisiminus, kad tarpukariu orų stebėjimų duomenys į Kauną buvo gabenami tik tris kartus per parą, galima įsivaizduoti, kaip reikėjo suktis...

Kas užregistruota mūsų krašte per tuos beveik devyniasdešimt metų? Kaip sakė B. Medinis, tokio laikotarpio – gal net ir per daug orų prognozavimui. „Vykstant pastebimiems klimato pokyčiams, Vakarų šalių mokslininkai siūlo orų stebėjimo laikotarpius trumpinti. Jų nuomone, taip galima tiksliau prognozuoti orus metams į priekį, taip pat numatyti būsimas anomalijas. Pas mus irgi jau taikoma vadinamoji trisdešimtmečių metodika. Tačiau kadangi dabartinis trisdešimtmetis baigsis tik 2020-aisiais, lyginti jo ir 1960–1990 metų laikotarpio duomenų vidurkių dar negalime. Tad kol kas tenka vadovautis viso stebėjimo vykdymo laikotarpio duomenų vidurkiais“, – aiškino B. Medinis.

Galbūt dar daug kas nežino, kad vidutinė metinė oro temperatūra mūsų krašte yra 5,9 C šilumos. Šalčiausias – sausio mėnuo. Jo vidutinė oro temperatūra nukrenta iki 5,7 C laipsnių šalčio. Šilčiausias mėnuo – liepa. Per ją orai vidutiniškai sušyla iki 16,7 C šilumos.

Visų laikų šilumos rekordas užregistruotas 2006 m. liepos 9 d. Tądien svilino 35,2 C karštis. Šalčiausias speigas buvo 1956 m. vasario 1 d., tada spaudė -35,5 C šaltis.

Vidutinė metų kritulių norma siekia 605 mm. tačiau 1975 m. iškrito net 921 mm kritulių. Sausiausi metai buvo 1928-ieji. Per juos kritulių iškrito tik 434 mm. Smarkiausia liūtis praūžė 1999 m. Joninių išvakarėse – tądien per tris valandas ji išpylė beveik šeštadalį metinės normos – 100 mm kritulių.

Smarkiausi vėjo gūsiai, kurių greitis siekė net 28 m/s, užregistruoti 1969 m. vasario 8 ir kovo 9 dienomis. Storiausia – 83 centimetrų – sniego danga mūsų krašto laukus buvo užklojusi 1931 m. kovą.

Praėjusieji 2012-ieji šių rekordų nepagerino. Jie išsiskyrė nebent tuo, kad buvo gerokai lietingesni nei įprasta. Biržų meteorologinės stoties duomenimis, pernai iškrito maždaug trečdaliu daugiau už daugiametę normą kritulių – net 837 mm. Turbūt dar prisimename, kad ypač lietinga buvo vasara. Vien per liepos mėnesį iškrito 141,7 mm kritulių. Tuo tarpu šio mėnesio daugiametė norma – 77 mm. Beveik dvigubai gausiau palijo ir lapkritį. Per šį mėnesį iškrito 97,6 mm kritulių. Daugiametė lapkričio norma – 52 mm.

Lietingiausias praėjusių metų buvo ir šilčiausias: vidutinė liepos temperatūra beveik dviem laipsniais viršijo įprastą daugiametę ir siekė 18,8 C šilumos. Tą patį mėnesį labiausiai ir sušilo: liepos 29 d. buvo 32,7 C šilumos.

Šiek tiek stebina ir tai, kad pernai šalčiausias buvo ne sausis, o vasaris. Vidutinė pastarojo mėnesio temperatūra siekė net -9,3 C šalčio (daugiametė -5,2 C šalčio). Šalčiausia praėjusių metų diena – vasario 5-oji. Tądien spaudė 29,9 C speigas.

Paklaustas, ką Lietuvos ir pasaulio hidrometeorologai žada šiemet, Biržų meteorologinės stoties direktorius sakė girdėjęs, kad 2013-ieji bus vieni iš šilčiausių metų per šį šimtmetį. Tačiau džiaugtis dėl to nereikėtų, nes tuo pačiu padaugės ir ne itin malonių reiškinių: tornadų, ciklonų, škvalų, taifūnų, krušos atvejų. Jeigu pernai dėl tokių gamtos staigmenų daugiausia nukentėjo Amerika, tai šiemet daugiau nuostolių patirs ir kitos šalys. „Paskutinių dešimtmečių hidrometeorologiniai duomenys patvirtina, kad klimato atšilimas tikrai vyksta. Pastaraisiais metais ir mūsų krašte vidutinė metinė oro temperatūra buvo arba tokia pat kaip daugiametė, arba laipsniu aukštesnė už įprastą. Todėl neverta stebėtis, kad šiltėjant klimatui atsiranda vis daugiau priežasčių šalto ir šilto oro srautų maišymuisi, kuris ir sukelia minėtas anomalijas“, – kalbėjo B. Medinis.

Atrodo, jog meteorologų paslaugų ateityje reikės vis dažniau. Juk gamtos siūlomas „dovanėles“ visi norės pasiimti tam pasiruošę. Taip ir nuostoliai patiriami mažesni.

Be meteorologų nė iš vietos nejuda aviatoriai, jų kaupiamų duomenų dažnai prireikia nusikaltimus tiriantiems prokurorams, be jų pagalbos neišsiverčia ir žemdirbiai. Prasidėjus pasėlių draudimui, meteorologų pažyma yra vienas iš būtiniausių dokumentų ir siekiant gauti iš draudėjų kompensaciją dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

Darbas, 2013 m., sausio 10 d., p. 6

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...