Pavasaris kovo mėnesį atidavė žiemai

Kovo šiemet negalima vadinti pirmuoju pavasario mėnesiu. Labiau jis priminė antrą iš eilės vasarį, nes vidutinė paros temperatūra buvo nukritusi net iki –5,2 C. Tuo tarpu įprasta daugiametė kovo mėnesio temperatūra mūsų krašte yra maždaug keturiais laipsniais aukštesnė (–1,2 C). Kaip teigė Biržų meteorologinės stoties direktorius Bronius Medinis, paskutinį kartą pavasaris taip vėlavo 1996-aisiais. Tada, po gilios žiemos, ir sniegas baigė tirpti tik balandžiui įpusėjus. „Tiesa, gamta išdaigų yra prikrėtusi ir per tą keliolikos metų laikotarpį. Pasitaikydavo sniego balandžio antroje pusėje ar net gegužės pradžioje, kai lūždavo žydinčių vaismedžių šakos. Tačiau tai įvykdavo jau prasidėjus arba įpusėjus pavasariui. Tuo tarpu šiemet žiema taip ir nebuvo užleidusi savo pozicijų. Visus duomenis iš mūsų kas trys valandos gaunančios garsiausios meteorologinės tarnybos kol kas nedrąsiai kalba apie mūsų krašte prasidėjusį pavasarį. Savo prognozėse pavasario pradžią jos vis linkę atidėti ateinančiai savaitei. Nes laukiamas šiltas lietus šį svaitgalį tikriausiai neprapliups. Labiau tikėtina, kad naktimis vis dar laikysis neigiama oro temperatūra, nors dieną jau galima laukti ir iki dešimties laipsnių šilumos“, – kalbėjo B. Medinis.

Kitą savaitgalį meteorologai tikisi gal ir ne be reikalo. Jų nuomone, balandžio vidutinė paros temperatūra tikriausiai bus maždaug dviem laipsniais žemesnė už įprastą šiam mėnesiui daugiametę (+5,5 C).

Be to, dėl palyginti vėsių naktų, iš žemės dar nesitraukia įšalas. Anot B. Medinio, jo gylis vasario pabaigoje siekęs apie pusmetrį per kovą padidėjo mažiausiai 20 centimetrų. Taigi žemdirbiams pavasario sėją ir kitus darbus teks atidėti ne vienai savaitei.

Italus, graikus ir Balkanų pusiasalio gyventojus prausiantis ciklonas po savaitės turėtų pasiekti ir Lietuvą. Todėl tikėtina, jog kritulių šį mėnesį sulauksime šiek tiek daugiau už įprastą 40 mm normą. Juolab kad pirmosiomis balandžio dienomis didesnė jų dalis (apie 30 mm) jau iškrito per buvusias šlapdribas.

Šilto lietaus nekantraudami laukia įprastu laiku gimtinėn sugrįžę gandrai ir kiti paukščiai. Pasak B. Medinio, gaila žiūrėti kaip vis daugiau sparnuočių pulkais suka ratus virš vis dar užšalusio Širvėnos ežero, tvenkinių ir upių. Tačiau dar storas ledas upėse ir kituose vandens telkiniuose tikriausiai pajudės tik antroje balandžio pusėje ar gegužės pradžioje. Jeigu žmonės per pastaruosius dešimtmečius jau įprato prie daugiau nei mėnesį užsitęsiančių vasarų ir tiek pat vėluojančių pavasarių, tai paukščiams pakeisti per tūkstantmečius susiklosčiusią migravimo tvarką ir įpročius, matyt, daug sudėtingiau.

Ar laukti per ledonešį potvynio mūsų krašto upėse ir upeliuose? Juk sniego tikrai netrūko. B. Medinio nuomone, didelio potvynio neturėtų būti, nes Šiaurės Aukštaitijos rajonuose sniego sluoksnis nėra itin storas. „Tarkim, Rokiškio, Ignalinos ar Utenos rajonuose prisnigta dvigubai daugiau nei pas mus. Todėl nerimauti verta gal tik žmonėms, gyvenantiems kaimuose ir miesteliuose prie Nemunėlio. Nes šios upės ištakos – Rokiškio rajone“, – svarstė Biržų meteorologinės stoties direktorius.

Darbas, 2013 m. balandžio 11 d., p. 1

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...