Gegužė – šiltesnė už vasarą

Po žiemišką „uodegą“ dar vilkusio ir dėl to vėsesnio nei įprasta balandžio, meteorologai tikėjosi, kad gegužę vidutinė mėnesio temperatūra pagaliau pasieks įprasta mūsų krašte daugiametę (+12 C). Juk turėjo kada nors ateiti pavasaris.

Deja, ne visi šį gražiausią metų laiką pastebėjo. Nes nereikėjo nė poros savaičių žolei sužaliuoti, vaismedžiams ir krūmams pražydėti, medžiams sulapoti. Kadangi netrūko šilumos, viskas vyko tuo pačiu metu. Kaip teigė meteorologinės stoties direktorius Bronius Medinis, visas prognozes sugriovė netikėtos orų permainos. Vidutinė paros temperatūra buvo net 4 laipsniais aukštesnė už įprastą daugiametę. Ji siekė 16 laipsnių šilumos. „Pavasaris greit baigėsi ir, mėnesiui dar neįpusėjus, prasidėjo tikra vasara. Jau pirmoje mėnesio pusėje dienomis sušildavo virš 25 laipsnių, naktys irgi nebuvo šaltos. Neužklupo ir įprastos tokiu metų laiku pavasarinės šalnos. O jų „ant Aldoninių“ tikrai turėjome tikėtis. Dėl to gegužė šiemet viršijo ne tik daugiametę birželio, bet ir rugpjūčio vidutinę temperatūrą, siekiančią 15,9 šilumos“, – kalbėjo B. Medinis.

Taigi Vakarų Europai verkiant dėl šaltų ir lietingų orų, mes jau beveik visą mėnesį džiaugiamės tikra vasara. Nes lietaus mūsų krašte nebuvo per daug – jo praėjusį mėnesį iškrito apie 46 milimetrus. Tuo tarpu daugiametė kritulių norma gegužę siekia 52 mm.

Tačiau strimgalviais pralėkusiu pavasariu anaiptol nesidžiaugia nei sodininkai, nei bitininkai. Beveik visi augalai pražydo vienu metu, o bitelės, net ir būdamos labai darbščios, nebesuspėjo aplankyti visų vaismedžių žiedų. Dėl to daug jų nubyrėjo neužmezgę vaisių. Atrodo, sodininkų derlius šiemet bus toks pat kuklus, kaip pavasarinis medunešis bitininkams.

Meteorologai tikisi, kad ir birželis bus vienu kitu laipsniu šiltesnis ir sausesnis, nei įprasta. Per pirmąsias dvi šio mėnesio savaites šilumos tikriausiai nestigs. Orai atvėsti turėtų antroje mėnesio pusėje. Juk liaudies išmintis byloja, kad po karštos birželio pradžios, laukia vėsios Joninės. Šį mėnesį taip pat prognozuojami trumpi, bet audringi lietūs, gali vieną kitą kartą nupilti ir kruša. Bet daugiametė kritulių norma (58 mm) tikriausiai nebus pasiekta.

Anot B. Medinio, sąlygos formuotis audros debesims – gan palankios. Giedrą dieną saulė jau praėjusį mėnesį dirvos paviršių įkaitindavo iki 40–48 laipsnių. Įšilusiai žemei džiūnant ir susidaro audros debesys, prapliumpantys trumpalaikiu šiltu lietumi.

Nors užtenka karštų dienų, Baltijos jūroje vanduo šyla sunkiai. Meteorologų duomenimis, Palangoje, Jūrmaloje, Ventspilyje bei kituose Baltijos šalių kurortuose jūros vandens temperatūra tesiekia 11–15 laipsnių šilumos. Tad nuvykus į pajūrį pailsėti, gali tekti grįžti nenusimaudžius. Pasak B. Medinio, jūros vandens temperatūros paslaptis jau seniai įminta. „Visą praėjusį mėnesį vyravo pietryčių, rytų ir šiaurės rytų krypčių vėjai. Tiesa, dažniausiai jie nebuvo smarkūs. Tačiau per dieną prie kranto įšilusį vandenį į jūros vidurį nuplukdo. Vanduo pajūryje sušilti gali tik pučiant pietvakarių ar vakarų vėjui. Kitaip tariant, nuo jūros. Todėl, prieš vykstant poilsiauti, verta pasidomėti koks vėjas prognozuojamas artimiausiomis dienomis“, – aiškino meteorologinės stoties direktorius.

Kas jau buvo pajūryje tikriausiai pastebėjo, kad šiaurės rytų vėjas nėra šaltas. Tuo nereikia stebėtis, nes šiaurėje jau prasidėjo poliarinė diena. Saulei nenusileidžiant, šilumos jau ir ten gana.

Darbas, 2013 m. birželio 6 d., p. 3