Ne vien duona gyvi

Daržovių auginimas – gan sunkus ir rizikingas verslas. Kai grūdų ir rapsų augintojai, aukštomis kainomis pardavę didesnę dalį ar net visą rekordinį šių metų derlių lapkričio mėnesį dūsavo dėl nuolat lietaus merkiamų žiemkenčių pasėlių, daržoves auginę žemdirbiai turėjo skubėti gabentis visa, kas užaugo į sandėlius. Džiaugtis ir naudotis teko kiekviena giedresne rudens diena, nes, sudorojus derlių, reikėjo suspėti dar ir suarti laukus iki pirmųjų šalčių. O patraukti plūgą per įmirkusį priemolį nelengva net ir turint galingą techniką.

Bet Trajoniškyje ūkininkaujantiems Vidai ir Algiui Maračinskams visus darbus laukuose pavyko baigti laiku ir ne itin palankiomis sąlygomis. Tam pravertė ilgametė patirtis. „Mūsų ūkyje yra maždaug dešimt nuolatinių darbuotojų. Žinodami, kiek daržovių auginimas reikalauja rankų darbo, supratome, jog per darbymetį su tokiomis pajėgomis neišsiversime. Juolab kad visi laukai buvo įmirkę, ne visur galėjome panaudoti turimą techniką. Todėl nieko nelaukdami kreipėmės į Darbo biržą dėl talkininkų. Tiesa, prieš tai buvome daug girdėję apie bedarbių nenorą laikinai dirbti, taigi šiek tiek abejojome ar pavyks suburti darbščių žmonių komandą ir mums. Tačiau, kaip įsitikinome vėliau, jaudinomės be reikalo, nes visi iš biržos atėję talkininkai dirbo sąžiningai ir po dviejų savaičių galėjome su jais atsisveikinti. Paskutiniame kopūstų lauke, kuriame nuimtas derlius, kitądien baigtas ir rudeninis arimas. Dabar liko tik darbai sandėlyje“, – kalbėjo jau 13 metų daržoves auginantis ūkininkas.

A. Maračinskas šiemet augino apie 10 hektarų kopūstų, 15 ha bulvių, po 4 ha – morkų ir burokėlių, 2 ha – svogūnų. Maždaug 24 ha šiemet užėmė vasarinių kviečių pasėliai. Taigi itin stambiu ūkininku pasvalietis savęs nelaiko. Juolab kad tik pusė dirbamos žemės yra nuosava. Likusią ūkininkas nuomojasi iš kitų savininkų. Bet didinti dirbamų plotų A. Maračinskas sako neplanuojąs. Dėl pačios paprasčiausios priežasties – žemės trūkumo. Įsikūrus šalia tikrai stambaus daržovių augintojo – bendrovės „Sodžiaus rytas“ – neverta tikėtis, kad ateityje situacija pasikeis.

Kasmet skirti maždaug pusę dirbamos žemės javams tenka dėl sėjomainos. Be to, tai ir savotiškas apsidraudimas daržovių kainų nukritimo atveju. „Eksperimentams neturime nei laiko, nei galimybių. Auginame tik įprastas mūsų kraštui kultūras, bet ir tai nesame garantuoti, kad visada pavyks uždirbti. Tarkim, pernai visi ūkininkai, auginę kopūstus, turėjo tik nuostolių, nes šių daržovių kainos nepadengė išlaidų, kurių prireikė jas auginant. Lietuviams daržovių augintojams sunku konkuruoti su kolegomis lenkais, ukrainiečiais ar kitais kaimynais, nes daugelyje šalių daržovėms taikomas sumažintas pridėtinės vertės mokestis. Tad pavasarį, prieš nusprendžiant, kokias daržoves sėti ar sodinti, būtina pasidomėti, kokia jų paklausa Europoje ir Rusijos rinkose. Esame per maži, kad paveiktume tenykštę situaciją. O mums kuriai nors daržovei derlingi metai gali būti lemtingi“, – aiškino Vida Maračinskienė.

Didžiąją dalį daržovių derliaus Trajoniškio ūkininkai realizuoja per didžiuosius šalies prekybos tinklus. Be to, bulves ir kitas daržoves A. Maračinsko ūkis pagal sutartis tiekia rajono mokyklų bei vaikų darželių virtuvėms. Daržovių sandėliai ištuštėja maždaug kovo mėnesį. Naujojo derliaus sulaukia nebent tik minėtų įstaigų virtuvėms skirtos atsargos.

Daržovių sėja ir sodinimas prasideda antroje balandžio pusėje. Nors A. Maračinskas tikina pirmenybę teikiantis tradicinėms kultūroms, daržovių daigai ir sėklos yra atsivežami iš Europos sėklininkystės firmų.

Prieš pradedant realizuoti užaugintą derlių, daržovės yra tiriamos laboratorijoje dėl pesticidų, sunkiųjų metalų, o eksportuojant jas į Rusiją – ir dėl nitratų kiekio sudėtyje. Beje, Rusija importuojamoms daržovėms kelia gerokai griežtesnius kokybės reikalavimus nei nustatytieji Europos Sąjungos direktyvomis.

Darbas, 2012 m. gruodžio 13 d., p. 1–2

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti

Versti puslapį

Vartotojo meniu

Partneriai ir rėmėjai

eiflblackpos pasvalys lus biciulis0 joniskelis

Projektą įgyvendinti pagelbėjo labai daug partnerių su kuriais užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai Skaityti daugiau...